The Language situation in Lithuania

LTStraipsnyje analizuojama dabartinė Lietuvos sociolingvistinė situacija, kuri skiriasi nuo kitų Baltijos šalių, Estijos ir Latvijos, kalbinės padėties. Darbe trumpai apžvelgiamas istorinis kontekstas, parodomi kalbinės situacijos pokyčiai, bendrinės lietuvių kalbos formavimosi ypatumai, svarbiausi veiksniai ir sąlygos, lėmusios dabartinės padėties susiformavimą. Pagrindinis analizės objektas – dabartinė kalbinė praktika, žvelgiant tiek į valstybinį lygmenį, tiek į individų kalbinę elgseną. Straipsnyje apibūdinami svarbiausi Lietuvos kalbų politikos žingsniai pradedant nuo valstybinės lietuvių kalbos įteisinimo 1988 metais. Aptariama valstybės veikla, reguliuojanti ir įtvirtinanti valstybinę lietuvių kalbą, jos įtaka kalbų vartojimui ir kalbinėms nuostatoms, būdingoms visuomenės daugumos ir tautinių mažumų grupėms. Straipsnyje analizuojami svarbiausi kalbų politikos aspektai: kalbos statuso, korpuso planavimas ir kalbų mokymo politika, aptariama institucijų, atsakingų už kalbų politikos įgyvendinimą, veikla ir jos rezultatai. Remiantis naujausiais sociolingvistiniais tyrimais, atliktais Pietryčių Lietuvoje (2002 metais) ir Vilniaus mieste (2004 metais), analizuojamas Lietuvos tautinių mažumų kalbinis elgesys ir kalbinės nuostatos. Tyrimų duomenys rodo, kad didžioji dauguma tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos gyventojų yra pozityviai nusiteikę kalbinės ir kultūrinės įvairovės bei socialinės integracijos atžvilgiu, jie yra linkę puoselėti dvikalbystę ar trikalbystę, apimančią ir valstybinės lietuvių kalbos vartojimą įvairiose viešojo bei privataus bendravimo srityse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos raida; Kalbos politika; Dvikalbystė.

ENThis article analyses the present sociolinguistic situation in Lithuania, which differs from that in the other Baltic countries, Estonia and Latvia. The article briefly reviews the historical context, showing changes in the language situation, main features of the formation of Standard Lithuanian, and the major factors and conditions that have shaped the present situation. The main object of study is current linguistic practice, both in terms of national policy as well as individual linguistic behaviour. The article sums up the most important advances in language policy in Lithuania since Lithuanian was officially (legislatively) declared the national language of Lithuania in 1988. It discusses Lithuania’s action in regulating and strengthening the Lithuanian national language, the effect of such action on language use and linguistic attitudes among the majority of the population and among ethnic minorities. The article analyses the most important aspects of language policy: the status of the national language, corpus planning and language teaching policy. Also discussed are the activities of, and results achieved by, the institutions responsible for implementing language policy. The linguistic behaviour and attitudes of Lithuania’s ethnic minorities are analysed on the basis of the latest sociolinguistic surveys of south-eastern Lithuania (2002) and the City of Vilnius (2004). The results of this research shows that a large majority of the members of Lithuania’s ethnic minorities are positively disposed to linguistic and cultural variety and social integration, and they are inclined to value bilingualism or trilingualism, including use of the national language in various fields of public and private and life.