Kuršių nerijos asmenvardžiai kaip gyventojų etninės sudėties liudininkai

LTStraipsnyje tiriama kokiai kalbai priklauso ar kokių kalbų sąveikoje yra gimę Kuršių nerijos gyventojų asmenvardžiai. Siekiant geriau suprasti gyventojų kilmę ir migracijos procesus straipsnyje trumpai peržvelgiama Kuršių Nerijos istorija. Kuršių nerijos gyventojų pavardės surinktos iš visų prieinamų rašytinių šaltinių iki 1945 m. Daugiausia dėmesio skiriama etimologijai ir darybos ypatybėms. Etimologiniu požiūriu išanalizuotos 713 ikikarinių Kuršių nerijos gyventojų pavardžių. Nemažai pavardžių, kurių kilmės analizė galima ne viena kryptimi. Pateikiamose lentelėse asmenvardžiai sugrupuoti pagal kilmę ir darybą, atskirai išskiriamos pavardės, neturinčios baltiškos darybos bruožų. Darybos požiūriu išnagrinėta per 220 baltiškų pavardžių. Išskiriamos asmenvardžių regioninės fonetinės ypatybės. Skirtingo laikotarpio tyrimo medžiaga atskleidė, kad senuosiuose šaltiniuose didesnė priesagų įvairovė, žymiai gausiau galūnių vedinių negu naujuosiuose. Vėlyvuosiuose šaltiniuose vos kelios pavardės užrašytos su galūne -e, o XVI-XVIII a. bažnyčių knygose tokių buvo dauguma. Vėlyvesniu laikotarpiu turėjo įtakos ir kalbos bei tautinė politika – kunigai ir kiti oficialiųjų dokumentų tvarkytojai sąmoningai ar dėl kalbos nemokėjimo niveliavo, trumpino, keitė, galbūt ir vertė vietinių gyventojų pavardes. Kuršių nerijos gyventojų pavardės rodo įvairią gyventojų kilmę. Nebaltiškos kilmės, bet baltišku būdu padaryti asmenvardžiai atspindi gyventojų adaptaciją baltiškoje kultūrinėje (kalbinėje) aplinkoje, kitaip tariant, galima spėti tam tikru metu juos buvus sulietuvėjus ar „sukuršėjus“.Reikšminiai žodžiai: Kuršių nerija; Asmenvardžiai; Etninė priklausomybė; Curonian Spit; Names; Ethnicity.

ENThe article analyses the origin of personal names of people of the Curonian Lagoon. In order to deeper understand the origin of its residents and migration processes, article presents a brief history of the Curonian Lagoon. Surnames of residents of the Curonian Lagoon have been collected from various available sources until 1945. The major share of attention is paid to the etymology and peculiarities of word formation. 713 surnames of pre-war residents of the Curonian Lagoon were analysed from the etymological point of view. The origin of a great deal of personal names can be analysed in many directions. The tables contain personal names groups according to their origin and formation. Surnames with no Baltic origin are highlighted separately. Over 220 Baltic surnames are analysed from the point of view of word formation. Regional phonetic peculiarities of personal names are highlighted. The material of the research of various periods has revealed that older sources contain a bigger variety of suffixes and ending derivatives than the new ones. Later sources have few surnames with the ending e, whereas, church books of the 16th–17th century contain a great number of such surnames. Personal names of later periods were influenced by linguistic and national politics – priests and keepers of official documents, whether on purpose or due to poor language skills, shortened, changed and, presumably, translated residents’ surnames. Surnames of residents of the Curonian lagoon evidence a versatile origin of its residents. Personal names of non-Baltic origin yet formed in a Baltic manner reflect residents’ adaptation in the Baltic cultural (linguistic) environment.