LTStraipsnyje iš laiškų, negausių atsiminimų ir vieno kito straipsnelio lietuvių spaudoje atkuriami paskutinieji vienuolika Juozapo Albino Herbačiausko Lenkijoje praleistų metų. 1932 m. kovo 6 d. Vytauto Didžiojo universitete buvo iškilmingai pažymėtas Herbačiausko kūrybinio darbo trisdešimtmečio jubiliejus. Herbačiauskas pirmą kartą pasijuto deramai įvertintas ir pripažintas. Tačiau netrukus dėl eilinio skandalo jam teko palikti universitetą ir 1933 m. spalio 1 d. rašytojas su žmona išvažiavo į Varšuvą. Čia tikėjosi rasiąs daug aukštesnio lygio kultūrinį gyvenimą nei Kaune, tačiau Lenkijos sostinė jį nuvylė. Gyvenimo sąlygos buvo sunkios; šiokius tokius honorarus rašytojas gaudavo už savo straipsnius ir viešas paskaitas. 1939 m. gegužės 21 d. Herbačiauskas paskutinį kartą viešėjo Vilniuje, kur 369-ajame Literatūriniame trečiadienyje skaitė paskaitą „Variacijos lietuvių kultūros ir literatūros tema“. Varšuvoje praleisti metai nebuvo vaisingi kūrybine prasme: yra žinomi tik trys nedidelės apimties lenkų kalba parašyti kūriniai, iš kurių du liko rankraščiuose. Svarbią Varšuvos laikotarpio Herbačiausko rašytinio palikimo dalį sudaro jo publicistika ir literatūros kritika. Net išvažiavęs iš Lietuvos, rašytojas domėjosi lietuvių literatūra ir kultūra, iki galo liko ištikimas romantikų vertybėms, iškeldamas širdį virš proto, kūrėją ir genijų virš minios, o kūrybos ir kultūros problemą siedamas su tautos, moralės ir religijos klausimais. Kalbant apie Herbačiausko gyvenimą Varšuvoje, negalima nepaminėti jo prieš Lietuvą nukreiptų straipsnių, kuriais jis užkirto sau kelią sugrįžti.Reikšminiai žodžiai: Eseistika; II pasaulinis karas; Komparatyvistika; Lenkų literatūra; Literatūra; Lietuvos-Lenkijos santykiai; Literatūrinis gyvenimas; Nacionalizmas; Simbolizmas; Tarpukario epocha; Comparative literature; Essay; Interwar epoch; Literary life; Lithuanian literature; Nationalism; Polish literature; Relations between Lithuania and Poland; Second World War; Symbolism.
ENThe last eleven years of Juozapas Albinas Herbačiauskas, spent in Poland, are reconstructed in the article from letters, a few memories and some articles in Lithuanian press. The 30th anniversary of Herbačiauskas’ creative work was solemnly commemorated in Vytautas Magnus University 6 March 1932. Herbačiauskas felt properly rewarded and recognised for the first time. However, he had to leave the university shortly after yet another scandal and the writer and his wife went to Warsaw 1 October 1933. He hoped to find a much higher level of cultural life there than in Kaunas, however, the Polish capital disappointed him. Living conditions were difficult. The writer received some money for his articles and public lectures. Herbačiauskas visited Vilnius the last time 21 May 1939, where he gave a lecture “Variations on the Topic of Culture and Literature” in the 369th Literature Wednesday. The years spent in Warsaw were not fruitful with regard to his creation: only three small pieces of writing in Polish are known, two of which remained in manuscripts. An important part of Herbačiauskas’s written legacy, created during the years spent in Warsaw, constitutes publicistic writings and literature reviews. Even having left Lithuania, the writer was interested in Lithuanian literature and culture, was faithful to romanticist values till the end by raising the heart above the mind, the creator and genius above the crowd, and relating the problem of creation and culture to the issues of the nation, morality and religion. As far as Herbačiauskas’s life in Warsaw is concerned, his articles against Lithuania, which prevented him from coming back to Lithuania, should not be forgotten.