"Vykdomasis komitetas praneša..." : sovietų valdininkai skundžia katalikų kunigus (1962-1965) kas? kam? ką?

LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos SSRS Vykdomųjų komitetų vadovų skundai, 1962-1965 m. siųsti prie Ministrų Tarybos veikusios Religinių kultų reikalų tarybos įgaliotiniui. Juose reikalaujama nubausti arba iškelti kitur parapijų kunigus, nusižengusius sovietiniams įstatymams bei potvarkiams. Analizuojamas skundų turinys (apibendrinant formalius jų bruožus), žodynas, atskleidžiami skundėjų tikslai. 7-ojo dešimtmečio pradžioje galime stebėti specifinį socialinės vaizduotės bei atminties karą. Vienu ir priešų (atrodo, svarbiausiu) komunistai pasirinko Bažnyčią. Kiek tas priešas atrodė komunistams svarbus ir galingas, rodo įskundimų tekstai. Juose "liaudis" ir "darbo žmonės" . pasyvi, beveik nebyli masė, nepajėgi savarankiškai vertinti ir veikti, o Bažnyčia pristatoma kaip struktūra, galinti konkuruoti su "darbo žmonių" valdžia, veikiant jų sąmonę. Ilgas "įvaizdžių karas" parodė, kad sovietai įžengė į sau labai nepalankų kovos lauką. Mat Katalikų Bažnyčia turėjo tvirtą poziciją kaip kolektyvinės atminties šeimininkė (ji skirstė socialinį laiką į šventes ir kasdienybės tarpsnius, jai buvo patikimas mirusiųjų atminimas bei pagerbimai ir pan.). Bažnyčia taip pat saugojo savo pačios istorinę atmintį, kuri iš esmės prieštaravo sovietų peršamai vizijai. Be to, Bažnyčios istorinė atmintis . o tai valdžios požiūriu buvo bene pavojingiausias dalykas . buvo neatskiriamai susipynusi su tautinės praeities vaizdiniais. Tuo tarpu sovietų valdžia teturėjo seklią propagandą su ideologija bei istorine atmintimi, kurios gerai dar nebuvo prigijusios net savų kadrų sąmonėje.Reikšminiai žodžiai: Katalikų bažnyčia; Sovietinė sistema; KGB; Agentai; Skundikai; Poststalininė SSRS; įskundimai; Sovietinė okupacija; 20 amžius.

ENThe article analyzes the complaints of the leaders of executive committees of Lithuanian Soviet Socialist Republic, sent in 1962-1965 to the representative of the religious cult affairs council under the Cabinet Council. The complaints request to punish of remove the parish priests, who transgressed the Soviet laws and decrees. The content of the complaints is analyzed (by generalizing the formal traits of the complaints) and their aims are revealed. A specific war between the social imagination and memory can be observed at the beginning of the sixties. Among the enemies, chosen by the Communists (most probably, the most serious one) was the Church. The extent of significance of the said enemy to the Communists is evidenced by the texts of the denunciations, in which “the people”, a passive, almost speechless mass, unable to act and think self-sufficiently are threatened by the Church which is presented as a structure, able to compete with the power of “the people” by influencing their consciousness. The long “war of images” showed that the Soviets entered a very unfavourable battlefield, since the Catholic Church had strong positions as the owner of the collective memory (it divided the social life into routine time and holidays, it took care of commemorating the dead, etc.). In addition the Church preserved its own historical memory, which, in essence, contradicted to the vision, enforced by the Soviets. In addition, the historical memory of the Church, which, in the view of authorities, was the most dangerous aspect, was integral with the images of the past of the nation, while the Soviet authorities had only their shallow propaganda with ideology and some historical memory, which had not been well entrenched in the consciousness of even its own personnel.