LTKuršiai – viena baltų genčių, kuri išnyko pirmoje XIII a. pusėje. Šiame straipsnyje autorė analizuoja kuršių vaidmenį rytų Baltijos regione, jų rolės pereinamąjį procesą nuo vėlyvojo Tautų kraustymosi laikotarpio iki vikingų laikų kultūriniu aspektu. Kuršių lokalizacija geografiniu požiūriu sąlygojo jų nuolatinį buvimą tarp vakarų ir rytų Baltijos kultūrų, o kartu jų, kaip mediatorių, specifiką. Paslaptingiausiu kuršių istorijos laikotarpiu galima pavadinti šešto amžiaus pabaigą, o ypatingai – septintą amžių. Šis laiko periodas gali būti apibūdintas fenomenu arba kitaip kultūrine krize – Tamsiaisiais amžiais tam tikra prasme. Minėto fenomeno priežastys nėra iki galo aiškios. Surasti archeologiniai radiniai liudija, kad kuršiai turėjo dvi svarbias vietas, kitaip tariant, valdžios vietas, buvusias teritorijoje tarp Danės / Akmenos upės pietuose ir Šventosios upės šiaurėje (dab. Lazdininkai ir Ėgliškiai-Anduliai). Abi vietovės susietos tiesioginiais ir gyvybingais ryšiais su pietryčių Baltijos regionu, Gotlandu ir Švedijos viduriu. Svarbių vietų skiriamasis bruožas – dirbtuvės, kuriose išvystyta aukšto lygio meistriškumo tradicija. Jose unikalūs dirbiniai yra pagaminti labai meniškai. Svarbiose vietose galėjo būti adaptuotos pagrindinės svetimšalių meninės tradicijos ir sukurta ornamentika, kuri buvo labiau pritaikyta baltiškam skoniui. Rastų skandinaviškų ornamentų nedidelis kiekis liudija, kad kitoniški stiliai nebuvo suprantami ir dėl to neįdomūs baltams, kurie sukūrė savos ornamentikos versijas.Reikšminiai žodžiai: Baltijos jūra; Kuršiai; Rytinis Baltijos regionas; Tautų kraustymosi laikotarpis; Vikingai; Vikingų laikotarpis; Baltic sea; Curonians; Easter Baltic Area; Lithuania; Migration Period; Viking Age; Vikings.
ENThe Curonians are one of the Baltic tribes, which vanished in the first part of the 13th c. The author of this article analyses the role of Curonians in eastern Baltic regions, the transition process of their role from the late Migration Period to the times of the Vikings. From the geographical point of view, the localisation of the Curonians was determined by their constant presence between western and eastern Baltic cultures and their specifics as mediators. The end of the 16th c. and especially the 7th c. can be referred to as the most mysterious period in the history of the Curonians. This period can be defined as the Dark Ages. The reasons of the above phenomenon are not totally clear. The discovered archaeological findings evidence that the Curonians had two important places. In other words, places of authority, which situated between the Danė River in the South and the Šventoji River in the North (present Lazdininkai and Ėgliškiai-Anduliai). The both places are directly related to the southeast Baltic region, Gotland and central Sweden. A distinctive feature of these significant places is workshops with high level craftsmanship traditions. They produce unique artistic articles. Key foreign artistic traditions could have been adopted in the significant places. They also could have hosted the creation of ornamentation, which was adjusted to the Baltic taste. The modest amount of Scandinavian ornaments demonstrates that different styles were not understandable to the Balts, therefore, they were not interested in them.