Cenzūros poveikis lietuviškų knygų leidybai 1904–1914 metais

LT1904 m. balandžio 24 d., panaikinus draudimą spausdinti lotynišku šriftu, pagrindiniai cenzūros uždaviniai, net ir pasikeitus visuomeninėms bei politinėms sąlygoms, Lietuvoje išliko tie patys: neleisti plisti revoliucinėms bei tautinio atgimimo idėjoms, kurių sklaida buvo nesuderinama su toliau tęsiama šiek liek pakoreguota nutautinimo, "rusifikacijos" bei "depolonizacijos" politika. Legalizuota lietuviška spauda 1904-1914 metais vystėsi nepalankiomis spaudos įstatymų kaitos ir sustiprintos spaudos įstaigų priežiūros sąlygomis, nes cenzūros politikai Lietuvoje didžiausią įtaką darė vietos valdžia, turinti didelius įgaliojimus. Iš dalies pasitvirtino lietuvių inteligentijos nuogąstavimai, kad cenzūros drausmė neigiamai atsilieps spaudos turiniui. Labiausiai šiuo atžvilgiu nukentėjo kairieji demokratai ir socialdemokratai, kurie po trumpo 1905-1907 metų laisvesnio spausdinto žodžio laikotarpio Lietuvoje neturėjo sąlygų legaliam spaudos darbui. Tačiau, antra vertus, platesnę erdvę veiklai įgijo, A. Jakšto žodžiais, ramų kultūros darbą pasirinkę spaudos atstovai. Tai atspindėjo ir 1904-1914 metų leidybos dinamika, kurios nuosmukiui 1908-1912 metais nemaža įtakos turėjo eliminuota iš Lietuvos knygų rinkos legali socialdemokratinės pakraipos spauda. Be to, itin griežtai buvo tikrinama įvežama laisva užsienio lietuvių spauda, todėl į Lietuvos knygų rinką legaliai negalėjo patekti apie 19,5% šių leidinių.Reikšminiai žodžiai: Cenzūra; Knygų leidyba; Lietuviškos knygos; Lietuviškos knygos istorija; Lietuviškų knygų leidyba; Periodiniai leidiniai; Spaustuvės; Book publishing; Censorship; Lithuanian book history; Lithuanian book publishing; Lithuanian books; Periodical; Printing-houses.

ENSince the abolition of the ban on the Lithuanian press in 1904, censorship became an important instrument for regulation of book publishing policy in Lithuania. The censorship was aimed at the elimination of all ideas of the National Rebirth movement not in compliance with the truths proclaimed by the ideology of "russification", "denationalization'" and "depolinization". Moreover, even after the abolition of preventive censorship development of the legalised Lithuanian printing-houses was under extremely unfavourable conditions as the press laws have changed on November 24, 1905 and April 26, 1906. Consequently, the supervision of Lithuanian printing-offices was stronger due to the great power concentrated in the hands of local administration, Vilnius Provisional Press Committee and the Inspector for Vilnius printing-houses and the book trade. Analysing the censorship situation in 1904- 1914, Lithuanian intellectuals had apprehensions about the negative influence of the practices of censure upon the content of the press that proved out partially. The social democratic press and free foreign prints brought to Lithuania were examined especially rigorously. Thus, approx. 19,5% of Lithuanian books was not allowed to enter Lithuanian market legally. [From the publication]