LTLietuvos mokyklai iškelti svarbūs uždaviniai. Šiuos uždavinius pajėgtų įgyvendinti tik tam tikros saugios ugdymo aplinkos sukūrimas ir užtikrinimas. Kad neįgalus vaikas mokykloje jaustųsi saugiai ir komfortiškai, jis ir aplinkiniai turi įsisąmoninti, kad jis yra lygiavertis visuomenės narys. Tyrimo tikslas - nustatyti bendrojo lavinimo mokyklų mokinių požiūrį į neįgalius bendraamžius ir išsiaiškinti, kokie veiksniai šį požiūrį lemia. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti mikroaplinkos (šeima, mokykla, gatvė) įtaką santykių su neįgaliaisiais atžvilgiu. 2. Apibrėžti ir nustatyti bendrojo lavinimo mokyklos mokinių santykius su neįgaliaisiais bendraamžiais. 3. Atskleisti mokinių nuostatą, kur turėtų mokytis specialių poreikių turintys bendraamžiai. Tyrimo hipotezė - mikroaplinkos įtaka yra akivaizdžiai pozityvi, todėl kuo dažniau mokiniai mato negalios ištiktus asmenis, bendrauja su jais, tuo greičiau ir palankiau keičiasi požiūris į juos. Tyrimo objektas - specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių integruotas ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo dalykas - aukštesniųjų (X ir XII) klasių mokinių požiūris į neįgalius bendraamžius. Tyrimo metodologija: Atliekant tyrimą remtasi socialine kaitos teorija (R. Mertonas) humanistine asmenybės ugdymo teorija (C. Rogersas, A. Maslovv), akcentuojančia žmogaus laisvę ir nepriklausomybę, siekimą save aktualizuoti taip pat besąlygišką pozityvų požiūrį į kitą žmogų. Taip pat tyrime pasiremta gyvenimo ir išgyvenimo filosofija, gyvenimo prasmės ieškojimo pedagogika (W. Diltėjus). [Iš teksto, p.163-164]Reikšminiai žodžiai: Aukštesniųjų klasių mokiniai; Integracija; Mokiniai turintys specialiųjų ugdymosi poreikių; Mokiniai, turintys specialiųjų poreikių; Mokinių nuostatos; Nuostatos; Specialiųjų poreikių vaikai; 14/5000; Attitude; Attitudes; Children with special needs; High school students; Integration; Pupils with special educational needs; Pupils with special needs; Student's attitudes.