Kazimiero Jauniaus dialektologijos darbai |e (transkripcija, klasifikacija, prozodija)

• Works of Dialectology by Kazimieras Jaunius |e (Transcription, Classification, Prosody)
• Dialektologische Forschungen von Kazimieras Jaunius (Transkription, Klassifikation, Prosodie)

LTBeveik visi žymaus lietuvių kalbininko Kazimiero Jauniaus (rusiškuose tekstuose – Kazimir’ Javnis’) dialektologiniai tyrimai paskelbti Kauno gubernijos metraštyje „Pamjatnaja knižka Kovenskoj gubernìi“ 1891–1899 m., bet dialektologijos faktų gausu ir kituose jo darbuose – pirmiausia „Lietuvių kalbos gramatikoje“ (1908–1916) ir Kazimiero Būgos parengtuose „Aistiškuose studijuose“ (1908; antra dalis – tik rankraštinė). Straipsnyje analizuojami trys svarbiausi mokslininko dialektologinių tyrimų aspektai: fonetinė transkripcija, tarmių bei šnektų klasifikacija ir prozodinių reiškinių (įskaitant balsių kiekybę) interpretacijos […]. Stambiųjų tarmių klasifikacija beveik visuose Jauniaus tyrimuose nesiskiria nuo tos, kurią teikė jo mokytojas Antanas Baranauskas. Tiktai pačioje XIX a. pab. ir XX a. pr. buvusią vakarų aukštaičių tarmę jis ima skirstyti į „tikruosius“ vakarų aukštaičius ir vidurio aukštaičius, o prie dviejų tradicinių žemaičių patarmių (Jauniaus terminais – šiaurės vakarų ir pietryčių žemaičių) […] pridedama trečia – pietvakarinė (klaipėdiškių, arba – vėlesniais terminais – donininkų) patarmė […]. Ypač vertingi tarmių prozodijos stebėjimai. Pavyzdžiui, Jaunius beveik visai šiuolaikiniais fonologiniais argumentais įrodė vadinamųjų trumpiausiųjų (iracionaliųjų, redukuotųjų – dabar dažniausiai vadinamų murmamaisiais) balsių realumą šiaurinėse panevėžiškių šnektose, visiškai pagrįstai skiemenis, kuriuos sudaro trumpieji kirčiuoti balsiai, laikė neturinčiais priegaidžių; pirmasis pastebėjo senovinio ir atitrauktinio kirčio priegaidžių fonetinį ir funkcinį netapatumą […]. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Transkripcija; Prozodija; Tarmių klasifikacija.

ENAlmost all dialectological research by a prominent Lithuanian linguist Kazimieras Jaunius (in Russian texts referred to as Kazimir’ Javnis’) are published in the chronicle of Kaunas governorate Pamjatnaja knižka Kovenskoj gubernìi in the year 1891–1899 but there are numerous dialectological facts in his other works: firstly, in Lietuvių kalbos gramatika (Eng. The Grammar of the Lithuanian Language) (1908–1916) and Aistiški studijai (Eng. Aistian Studies) compiled by Kazimieras Būga (1908; the second part is only manuscript). The article analyzes phonetic transcription, classification of dialects and subdialects and the interpretations of prosodic phenomena (including vowel quantity) […]. The classification of the main dialects does not differ much from the one provided by Jaunius’ teacher Antanas Baranauskas. Only in the end on the 19th c. and the beginning of the 20th c. he divides the dialect of western Upper Lithuanians into “real” western and central Upper Lithuanians; and adds the third Samogitian subdialect – southwest subdialect (klaipėdiškiai or – in later terms - donininkai) […] to the two traditional ones (in Jaunius’ terms – northwest and southeast Samogitians) […]. The observations of the prosody of dialects are of particular value. Jaunius used almost purely contemporary phonological arguments to prove the reality of the so-called shortest (irrational, reduced, murmured) vowels in the subdialects of northern panevėžiškiai, he quite reasonably considered the syllabi consisting of the short stressed vowels to be devoid of accents; he was the first one to notice the phonetic and functional inconsistency of the archaic and the retracted accent […].