O ratunek ojczyzny. Sprawa opodatkowania duchowieństwa katolickiego w początkach Sejmu Czteroletniego

LTStraipsnyje analizuojamos Abiejų Tautų Respublikos šlėktos pastangos prasidėjus Ketverių metų (1788-1792) apmokestinti katalikų dvasininkiją kariuomenės išlaikymo naudai. 1789 m. kovo 16 d. seimas nutarė be įprastinio „subsidium charitativum“ papildomai apmokestinti dvasininkiją 20% pajamų mokesčiu. Straipsnyje tiriama dvasininkijos, vyskupų reakcija į mokesčių padidinimą, pristatomi seimo narių argumentai, seime ir vyskupų kolegijos susirinkimuose, publicistikoje vykę debatai, atskirų asmenų išsakytos nuomonės. Dvasininkijai skirti mokesčiai buvo daugiau kaip du kartus didesni, nei šlėktos. Kai kurie vietos seimeliai siūlė dar radikalesnes priemones, pvz., visų bažnytinių turtų konfiskavimą. Primas Mykolas Jurgis Poniatovskis kreipėsi pagalbos į popiežiaus nuncijų, kuris taip pat laikėsi nuomonės, jog dvigubai didesni, nei pasauliečių, mokesčiai neteisingi. Straipsnyje aptariamas tuo metu pasirodžiusių publicistinių darbų turinys. Vieni autoriai gynė dvasininkiją, iškeldami šio luomo nuopelnus civilizacijai, mokesčių klausimą buvo linkę sieti su bažnytinės nuosavybės gynimu apskritai. Priešininkai, savo ruožtu, dėstė argumentus, kodėl dvasininkai privalo mokėti daugiau. Giliai tikinti katalikiška šlėkta, tradiciškai nemėgstanti dvasininkų ir jų turtų, mokesčių padvigubinimą pristatė ne kaip šlėktos luomo egoizmą, o būtinybę dėl visuomenės ir valstybės gerovės. Sutikdama su padidintais mokesčiais Bažnyčia vėliau buvo priversta daryti dar daugiau nuolaidų.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Bajorai; Dvasininkai, vyskupai; Dvasininkija; Kariuomenės didinimas; Katalikų Bažnyčia; Ketverių metų seimas; Ketverių metų seimas (1788-1792); Lenkijos-Lietuvos valstybė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mokesčiai; Mokesčių reforma; Romos Katalikų Bažnyčia; Seimas; Bishops; Catholic Church; Sejm, noblmen, clergy; Taxes; The Four Year Sejm; The Four-Years Diet (1788-1792); The Republic of Two Nations; The Roman Catholic Church; The army reform; The clergy; The tax-raising reform.

ENThe paper analyses the efforts of the szlachta of the Polish-Lithuanian Commonwealth to impose a military maintenance tax on the Catholic clergy with the start of the Four-Year Seimas (1788–1792). On 16 March 1789, the Seimas decided to charge the clergy with a 20% income tax, in addition to the ordinary subsidium charitativum. The paper examines the reaction of the clergy and bishops to the increase of taxes, presents the arguments of the members of parliament, the debates held in the meetings of the Seimas and the Bishop Panel as well as in the publicist discourse, and the opinions expressed by individual persons. Taxes imposed on the clergy more than doubled those imposed on the szlachta. Some local sejmiks proposed even more radical measures, e.g. confiscation of all church property. Primate Mykolas Jurgis Poniatovskis addressed the papal nuncio for help. The latter also agreed that taxes twice as big as those imposed on the secular were unfair. The paper discusses the content of contemporary publicist works. Some authors defended the clergy by pointing out their merits to the civilisation and were likely to relate the tax issue to the defence of church property in general. The opponents, in turn, presented arguments why the clergy had to pay more. Deeply religious Catholic szlachta who traditionally did not like the clergy and their wealth presented the doubling of taxes as the necessity for the sake of society and the state rather than szlachta egoism. The Church agreed with the increased taxes and was subsequently forced to make even more concessions.

• 13-16 metų paauglių, gyvenančių modernėjančioje Lietuvoje, tautinės vertybės / Valdonė Šaulienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2013, Nr. 7, p. 53-66.
• Apgręžtas erdvėlaikis ir jo funkcijos šiuolaikiniame mene: Rimanto Plungės koliažai / Gintautas Mažeikis. Meno istorija ir kritika. 2012, 8, p. 23-38.
• Autobiografija kaip skaitymo ir supratimo figūra Paulio de Mano dekonstrukcijoje / Birutė Meržvinskaitė. Literatūra. 2008, t. 50 (2), p. 74-81.
• Avangardinio-eksperimentinio kino pėdsakai mėgėjiškame-neprofesionaliajame kine / Remigijus Venckus. Kūrybos erdvės. 2008, Nr. 9, p. 81-99.
• Balsas, garsas ir triukšmas: (eko)estetinio ugdymo teorijos ir eksperimentai / Lilija Duoblienė. Problemos. 2018, Priedas, p. 39-51.
• Dekonstrukcijos sklaida lietuvių literatūros kritikoje / Aušra Jurgutienė. Literatūra 2021, t. 63 (1), p. 71-85.
• Fotografinis nelaimės regionas: A. Ostašenkovo atvejis / Jurgis Dieliautas. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2012, t. 14, p. 102-118.
• Kalbos refleksijos Paulio Celano kūryboje disertacija / Inga Bartkuvienė. Kaunas, 2011. 184 p.
• Kritinė erdvinė kūryba tiriant sovietinio laikotarpio Lietuvos architektūrą / Audrius Novickas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 73, p. 91-108.
• Kūrybinis žinojimas kompleksinėse aplinkose : kūrybiškumo sudaiktinimas, medijavimas ir vizualizavimas / Arūnas Augustinaitis. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 3, p. 189-202.
• Modernybė ir gamta: kur sugrįžti norėjo Rousseau? / Vaiva Daraškevičiūtė. Religija ir kultūra. 2015, t. 16-17, p. 64-77.
• Modernumo ir postmodernumo sankirtos užsienyje rašančių lietuvių kūryboje: Antano Šileikos "Bronzinė moteris” ir Valdo Papievio "Vienos vasaros emigrantai” / Diana Jovaišienė. Gimtasis žodis. 2012, Nr. 9, p. 31-40.
• Pasaulio šventumas Algio Uždavinio hermetinėje filosofijoje / Lilijana Astra. Rytai-Vakarai: komparatyvistinės studijos. 12, Algio Uždavinio fenomenas / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Antanas Andrijauskas. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012. P. 131-142, 543.
• Pozityvusis neabejojimo principas : recenzija / Algimantas Valantiejus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2011, Nr. 1 (28), p. 230-295.
• Propaganda: pakaitalai bestijai / Gintautas Mažeikis. Inter-studia humanitatis. 2009, Nr. 9, p. 6-23.
• Sociologijos istorija : teorinės idėjos, problemos ir sąvokos. T. 1, Sociologijos filosofija / Algimantas Valantiejus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 932 p.
• Struktūralizmo ir fenomenologijos "santuoka" A.J. Greimo semiotikoje / Nijolė Keršytė. Athena. 2009, Nr. 5, p. 141-159.
• Subjektyvumo įveika Jono Meko poezijoje ir kine (eilėraščių rinkinys "Žodžiai ir raidės", filmas "Requiem rašomajai mašinėlei") / Ramūnas Čičelis. Česlovo Milošo skaitymai. 2013, 6 p. 98-105.
• Susitikimas su šmėklomis : Henriko Šablevičiaus poetinių filmų (de)rekonstrukcija / Remigijus Venckus. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2009, t. 9, p. 157-166.
• Šiuolaikinė sociologijos teorija / Algimantas Valantiejus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2009, Nr. 1 (24), p. 20-39. 2009, Nr. 2 (25), p. 5-39.
• Tiriantysis subjektas vs tiriamasis objektas : Jono Meko kūrybos analizės metodologinės prieigos / Ramūnas Čičelis. Gimtasis žodis. 2010, Nr. 12, p. 2-8, 39.