Informacinės technologijos ir žmogaus teisės : galimybės ir grėsmės

LTInformacinės visuomenės plėtra, jos virtimas žinių visuomene ir naujų informacinių technologijų raida reikalauja iš naujo ir nuosekliai įvertinti, kaip skaitmeninėje aplinkoje užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės: teisė į saviraiškos laisvę ir informacijos prieigą, teisė į privatumo ir asmens duomenų apsaugą, teisė į intelektinės nuosavybės apsaugą, lyčių lygybė, vaikų ir mažumų teisės, teisė į Švietimą ir mokymą ir kt. Greta akivaizdžių skaitmeninės erdvės privalumų viena po kitos ima reikštis ir naujosios grėsmės. Taigi būtina šias grėsmes įvardyti ir apibrėžti, sukurti teisinius ir (arba) technologinius jų ribojimo ir eliminavimo būdus ir priemones, įvertinti šių priemonių veiksmingumą ir praktinio įgyvendinimo galimybes. Informacinė visuomenė turi remtis žmogaus teisėmis ir vertybėmis, nes elektroninė erdvė nėra teritorija be įstatymų. Tik žmogaus teisių pagrindu, neperžengiant įstatymų nustatytų ribų, įmanoma naudotis galimybėmis, kurias teikia naujos technologijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Informacinė visuomenė; The information society; The human rights.

ENDevelopment of the information society and its transition to the knowledge society and new information technologies makes it necessary to ensure that human rights and freedoms in the digital environment are being consistently safeguarded and implemented. The increased freedom of expression and access to information has been offset by an implicit lack of accountability for making poor quality information, illegal and prejudicial content, threats to privacy, unsolicited mail and viruses. The article discusses general approaches of the modern society to these issues, discusses more closely such issues as right to selfexpression and access to information, protection of children on internet, prevention of exploitation and discrimination, proliferation of spam and main threats it represent, privacy and safety of information and personal data on internet. In spite of a variety of suggested solutions: widely accepted self regulation measures, numerous national legal acts and international treaties that identify and criminalize the majority of cybercrime types, from technological to contents based, variety of filters and rating systems, their impact is still local and insufficient. The answer to these challenges is in the balanced and strategic approach to the possibilities and dangers, which depends very much on the education, awareness and common ethical values of all parties concerned: authors, service providers and end users. [From the publication]

• Teisė / Law
• Komunikacija / Communication