Lietuvos medinės bažnyčios, koplyčios ir varpinės

LTLietuvoje yra 265 medinės bažnyčios, daugiau nei 100 koplyčių ir apie 220 varpinių. Medžiaga apie šiuos pastatus knygoje klasifikuota pagal statybos laikotarpius, etninius regionus bei kompozicijos principus. Bažnyčių plėtra skirstoma į periodus: 1) XV-XVII a. vidurys - katalikybės įsitvirtinimo laikotarpis. Sakralinių pastatų kompozicijos pasirinkimas ir įsisavinimas, 2) XVII a. vidurys - 1795 m. - katalikybės ir sakralinės architektūros klestėjimo metas, 3) 1795 - 1918 m. - katalikybės priespaudos laikotarpis. Tradicinių sprendimų stabilizacija, profesionaliosios architektūros plitimas. Etninių regionų medinė sakralinė architektūra turi specifinių bruožų. Regioniniai kompozicijos savitumai labiausiai pastebimi liaudiškose bažnyčiose. Pagal stilių principus sukurtuose pastatuose skirtumų beveik nėra. Todėl liaudiškų bažnyčių sprendimai analizuojami kiekviename etniniame regione atskirai, o sukurtų pagal stilių principus - bendrai visoje Lietuvoje. Liaudies architektūra yra kolektyvinės kūrybos vaisius, pasižymintis pastovumu. Profesionalioji kūryba yra individuali, dinamiška - kinta kartu su stilių pokyčiais. Tarp liaudies ir profesionaliosios sakralinės architektūros egzistavo ryšys. Laikui bėgant, profesionalioji architektūra vis labiau veikė liaudiškąją. Profesionalusis pradas sakralinių pastatų architektūrą veikė netiesiogiai ir tiesiogiai. Knygoje atskleistas liaudies ir profesionaliosios architektūros santykis medinių bažnyčių kompozicijoje. Atskiri knygos skyriai pašvęsti medinių koplyčių ir varpinių architektūros analizei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sakralinė; Liaudies; Medinė; Bažnyčios; Europa; Charakteristikos; Tyrimai; Lyginamieji; Stiliai; Interjeras; Istorija (XV - XVIII a.); Churches.

ENThere are 265 wooden churches, more than 100 chapels and about 220 belfries in Lithuania. The materials on the said buildings, provided in the book, are classified according to time periods of construction, ethnic regions and the principles of composition. The development of churches is divided into the following periods: 1) the 15th – the middle of the 17th century – the period of entrenchment of Catholicism, selection and assimilation of composition of sacral buildings, 2) the middle of the 17th century – 1795 – the period of flourishing of Catholicism and sacral architecture, 3) 1795 – 1918 – the period of oppression of Catholicism, stabilization of traditional solutions and spread of professional architecture. The wooden sacral architecture of ethnic regions has specific traits. Regional particularities of the composition are most noticeable in folk churches. There are almost no differences in the buildings, built according to the style principles. Therefore the solutions of folk churches are analyzed separately against each ethnic region, and the solutions of the churches, built according to the style principles are analyzed generally for the entire country. Folk architecture is a result of collective work, manifested by consistency. Professional construction is individualistic and dynamic, i. e. it changes together with the style. There was a relation between the folk and professional sacral architecture. In time the folk sacral buildings architecture was more and more influenced by professional architecture, both directly and indirectly. The book reveals the relation between the folk and professional architecture in terms of composition of wooden churches. Individual chapters of the book are dedicated to the analysis of architecture of wooden chapels and belfries.