Становление музыкальной культуры школьника

LTMonografijoje remiamasi J. Kėvišo daktaro disertacijos "Teoriniai mokinio muzikinės kultūros formavimosi pagrindai" medžiaga. Joje pateikiama mokinio muzikinės kultūros formavimosi samprata kaip veiksnys, sisteminantis asmens kultūrinį kitimą. Atskleidžiamas teorinis pagrindas, keičiantis klasikine mokymo paradigma besiremiantį pedagoginį procesą į mokinio savęs realizavimo ir savo kultūros formavimo procesą. Darbo tikslas yra atskleisti mokinio muzikinės kultūros formavimosi teorinius pagrindus kaip veiksnį, sisteminantį kultūrinį individo ir demografinės visuomenės kitimą. Metodologinį tyrimo pagrindą sudaro individo ir būties tiesioginės tarpusavio priklausomybės samprata, kuri lemia asmens saviorganizaciją esant neapibrėžtumui ir efekto sistemos sąlygomis (sinerginis požiūrio taškas). Žmogus turi daug alternatyvių galimybių rinktis savo elgesį ir savirealizaciją, ir jį supa daugybė veiksnių, kurie keičia jo pasirinkimą. Atliktas tyrimas leido suformuluoti ir įrodyti muzikinio rengimo organizacijos teorinius pagrindus. Išsikirta keletas sisteminizuojančių kategorijų: mokinio savirealizacija kaip pedagoginė kategorija ir kaip principas, organizuojantis pedagoginį poveikį individo kultūrai ir jos formavimuisi; mokinio muzikinės kultūros formavimasis kaip muzikos didaktikos kategorija; kultūrinė pedagoginio proceso raida, atsižvelgiant į mokinio muzikinę kultūrą ir jos kitimą. Aptarta samprata perorientuoja pedagoginį procesą į mokinio savęs realizacijos procesą ir pakeičia muzikinį lavinimą į mokinio muzikinės kultūros formavimo priemonę. Individo kultūrinio formavimosi problema peržengia mokyklos problemos ribas ir įgyja valstybės politikos bruožų. Siekiant demokratinę kultūrinę individo ir visuomenės raidą.

ENThe monograph refers to the materials of J. Kėviš’s doctoral dissertation “Teoriniai Mokinio Muzikinės Kultūros Formavimosi Pagrindai", presents the concept of shaping of musical culture of a school student as a factor, systematizing a person’s cultural development, reveals the theoretical basis, changing the pedagogical process, based by classic teaching paradigm towards a process of the student’s self-perception and shaping of his own culture. The study aims to reveal a theoretical basis of shaping of a student’s musical culture as a factor, systematizing the cultural development of an individual and the demographic society. The methodological basis for the study is formed by the concept of direct interdependence of an individual and being, which results in a person’s self-organization in case of ambiguities and in effect system conditions (synergetic viewpoint). A person has got a lot of alternative possibilities to choose his behaviour and self-perception and he is surrounded by a multitude of factors, changing his choice. The performed study allowed for formulation and proving a theoretical basis of organization of musical nurturing. Several systemizing categories are distinguished: self-perception of the student as a pedagogical category and a principle, organizing a pedagogical influence on the individual’s culture and its formation; shaping of the student’s musical culture as a music didactics category; cultural development of the pedagogical process referring to the student’s musical culture and its development. The concept reorients the pedagogical process towards a process of the student’s self-perception and changes the musical education into a tool for shaping the student’s musical culture. The problem of cultural shaping of an individual goes over the limits of a school problem and acquires traits of state politics.