Lost and found : the discovery of Lithuania in American fiction

LTBe garsaus Upton’o Sinclair’io romano The Jungle (Džiunglės) JAV literatūroje yra nemažai kitų kūrinių atspindinčių imigrantų iš Lietuvos patirtį JAV devyniolikto ir dvidešimto amžių sandūroje. Tai litvakų Abraham Cahan, Ezra Brudno ir Goldie Stone autobiografinės knygos, vieną romaną teparašiusios amerikietės Margaret Seebach That Man Donaleitis (sic) (Tas žmogus Donaleitis) ir pirmosios bangos lietuvių imigrantų, daugiausia kairiųjų politinių pažiūrų, kūryba. Analizuodama šiuos mažai žinomus tekstus, Aušra Paulauskienė kviečia naujai surasti ir suprasti Lietuvą Jungtinių Amerikos Valstijų literatūroje šiandieną ypač aktualiais nacionalizmo, rasės, identiteto ir pilietybės aspektais, sąsajoje su tarptautine migracija. Autorė suteikia pilkajai Baltijos šalių zonai spalvų įvairovės, aptardama svarbius Lietuvos istorinius epizodus, susijusius su pagrindinėmis emigracijos iš etninės Lietuvos bangomis į Šiaurės Amerikos žemyną. Paulauskienės knyga atskleidžia trijų Lietuvų ir trijų Lietuvos etninių grupių - žydų, lenkų ir lietuvių - patirtis gimtojoje šalyje ir jų tapatumo konstravimą bei transformacijas JAV. Toks siekis rekonstruoti Rytų svarbą mentaliniame Vakarų intelekto žemėlapyje yra svarbus, nes retai sutinkamas šiuolaikinių lietuvių autorių studijose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuviai; Literatūra; JAV; Emigracija; Patirtys; Vertinimai; Lithuanians; Fiction; U.S.; Emigration; Experience; Values.

ENAusra Paulauskiene’s book targets American as well as European scholars in the fields of literature, Ethnic studies and immigration. The author discovers obscure texts on Lithuania and alerts Western and Eastern academia to their significance as well as the reasons for their neglect. For the first time, Abraham Cahan’s autobiography The Education of Abraham Cahan and Ezra Brudno’s autobiographical novel The Fugitive receive extensive coverage, while Goldie Stone’s My Caravan of Years and Margaret Seebach’s That Man Donaleitis(sic) receive their first scholarly consideration ever. The author argues that misrepresentations, misattributions and exclusions of Lithuanian legacy in the U.S. were produced by major political events of the twentieth century. Mass immigration encouraged U.S. officials to gather information about new ethnic groups from Eastern Europe and grade them by their “racial” qualities. However, the end of World War II marked American intellectual aversion to racist, as well as nationalist, discourse and strengthened the tendency to blur the distinctions among European nations. The “cold war” and the “iron curtain” between the Soviet East and the West speeded up the process of erasing Lithuania from geographical as well as intellectual maps. By compiling various representations of Lithuania and Lithuanians in American fiction, Paulauskiene has drawn a more encompassing and more complex picture of Lithuania than has been painted in the West, and specifically the U.S. [From the publication]