Dabartinės Lietuvos kultūros raidos tendencijos : vertybiniai virsmai

LTŠi kolektyvinė monografija nuosekliai pratęsia jau beveik dešimtmetį sociologų ir kultūrologų vykdomus sistemingus Lietuvos visuomenes vertybių kaitos tyrinėjimus. Panaudodami 1990,1999 ir 2005 metais Lietuvoje atliktų vertybių tyrimų duomenis kolektyvinės monografijos autoriai siekia atskleisti, ar per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį daugelyje visuomenės gyvenimo sričių išryškėję gyventojų vertybių pokyčiai tebevyksta, ar vertybinė kaita sulėtėjo ir esminių permainų per paskutinius septynerius metus šioje srityje neįvyko? Palyginti su ankstesniais mokslininkų darbais, skirtais vertybiniams pokyčiams šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje, šioje monografijoje nebekeliama tikslo aprašyti vertybių kaitos dinamiką aprėpiant kiek įmanoma platesnę sritį, bet stengiamasi giliau pažvelgti į keletą aktualių dabartinės Lietuvos kultūros aspektų: socialinės dezintegracijos ir savižudybių sąsają, religingumo ir socialinių politinių gyventojų vertybių ryšį, šeimos vertybių dinamiką, laisvalaikio reikšme socialinei individų integracijai, socialinės distancijos pokyčius visuomenės mažumų atžvilgiu, „maištininko" figūros politinėje Lietuvos erdvėje socialines ir kultūrines susiformavimo prielaidas. [Iš leidinio]

ENThe collective monograph continues the systematic studies of the changes of the values of the society of Lithuania, which are performed by sociologists and culturologists for almost ten years’ period. By using the data of studies of values, performed in Lithuania in 1990, in 1999 and in 2005, the authors of the collective monograph strive for revealing whether the changes of the values of the residents, which manifested during the first decade of independence in many areas of life of the society are still going on or whether the changes of values slowed down and no essential changes occurred in the area during the last seven years. Unlike the previous studies, dedicated to the changes of values in the modern society of Lithuania, the monograph does not raise the aim to describe the dynamics of changes of values by covering the widest area possible, instead it attempts to get a deeper look of several relevant aspects of the present-day culture of Lithuania: the relation between the social disintegration and the number of suicides, between religiousness and the social and political values of the residents, the dynamics of the family values, the meaning of free time for social integration of individuals, the changes in social distance with regard to the minorities of the society, the social and cultural prerequisites for the shaping of the figure of a “rebel” in the political space of Lithuania.