Vertinimo transcendentalumas : literatūros metaaksiologija

LTStraipsnyje aptariamas literatūros kūrinio vertinimo kriterijų („normų”) konvencionalumas ir sąlygiškumas. Atkreipiamas dėmesys į klasikinę aksiologiją ir jos vaidmenį šiandienėje meno filosofijoje. Svarstomos literatūros kūrinio radimosi ir vertinimo fenomenologinės prielaidos. Keliamas klausimas, ar postmodernizmo sąlygomis galima „peržengti”, t.y. įveikti literatūros kūrinių vertinimo atsitiktinumą ir pratęsti tradicinį apibendrintą kūrinių vertinimą. Analizuojama, kas suteikia galimybę tyrėjui pasakyti, kas yra literatūros kūrinys nurodant jo vertingumą. Vertinimo procesas siejamas su kritiko požiūriu į esminius meno klausimus – kas yra menas, literatūra, kokia jo (jos) prigimtis (paskirtis). Bendrosios vertinimo prielaidos, autoriaus nuomone, yra anapus literatūros ribų. Teigiama, kad šiandien aktualus transcendentalumo principas, vartotas klasikinėje aksiologijoje. Transcendentalumo nuostata leidžia kalbėti apie skirtingų vertybės subjektyvumo ir objektyvumo lygmenų koegzistavimą, bendrąsias jo sąlygas. Prieinama prie išvados, kad vertybių aspektas nėra vien reakcija į literatūros kūrinius. Vertinimas vyksta šiapus literatūros, anapus literatūros ir pačioje literatūroje. Jis – kalbinės raiškos įkaitas. Ypatingą vaidmenį vertinant literatūros kūrinį vaidina apriorinė vertybė, vertinimo provaizdis. Vertindamas jį realizuoja kritikas (arba skaitytojas), vertinamoji sąmonės aplinka. Pastaroji straipsnyje yra vadinama metaaksiologija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Vertinimas; Transcendentalizmas.

ENThe article discusses conventional and conditional nature of criteria (“norms”) used to evaluate literary works. The author draws attention to classical axiology and its role in the contemporary art philosophy. (S)he further reflects on phenomenological conditions of emergence and critical appraisal of a literary work. The question is posed, whether, in conditions of postmodernism, one can “transcend”, that is to surmount the arbitrariness of appraising literary works and continue traditional, generalized appraisal of works. The article analyzes, what elements enable a researcher to define literary work by pointing to its value. The process of critical appraisal is linked to critic’s attitude towards key artistic questions: what is art, literature, what is its nature (application). General assumptions underlying the process of appraisal, in the view of the author, lies beyond the boundaries of literature. (S)he claims that today the principle of transcendentalism, used in classical axiology, is important. Provision of transcendentality allows us to talk about coexistence of subjective and objective levels of different values, its general conditions. One comes to the conclusion that normative aspect is not solely a reaction to literary works. Judgment is being made on this side of literature, beyond literature and within literature itself. A special role in appraisal of literary taste is played by a priori value, a proto-image of judgment. By making a judgment, this proto-image is realized by a critic (or a reader), appraising state of consciousness. The latter is referred to in the article as so-called meta-axiology.