Neįgalumas ir socialinis dalyvavimas : kritinė patirties ir galimybių Lietuvoje refleksija

• Ruškus, Jonas
• Mažeikis, Gintautas

LTKokios neįgalumą nusakančios paradigmos, visuotinio žinojimo ir socialinių vaizdinių, elgsenos ir sąveikos modeliai dominuoja Lietuvoje? Kodėl socialinės integracijos idėja tik iš dalies tesuaktyvino neįgaliųjų dalyvavimą visuomenėje, jų įtaką viešosios politikos sprendimams? Kodėl dar labai ryški negalę turinčių asmenų ir kitų socialinės integracijos dalyvių santykių asimetrija, vaidmenų nelygiaver-tiškumas? Kokios yra neįgaliųjų asmenų dalyvavimo bendruomenių, institucijų, visuomenės gyvenime proveržių galimybės ir galimi modeliai? Kaip pasiekti, kad neįgalieji ir jų šeimos taptų aktyvesni, daly-vaujantys, kuriantys, o socialinės aplinkos – atviresnės, empatiškesnės, įgalinančios? Kas sudaro neįgaliųjų socialinio dalyvavimo teorinius, metodologinius ir praksiologinius pagrindus? Monografijoje kritiškai reflektuojamos neįgaliųjų socialinės integracijos ir socialinio dalyvavimo paradigmos, nurodo-mi socialinio dalyvavimo proveržio teoriniai modeliai, diegimo įvairiose praktikose metodai ir gali-mybės. Knygoje pateikti teoriniai diskursai, praktinės patirtys, faktai ir argumentai rodo, kad socialinis dalyvavimas yra daugiamatis konceptas, galintis tapti proveržio, arba naujų galimybių neįgalumo situa-cijose kūrimo, metodologija. Neįgaliųjų ir jų šeimų socialinis dalyvavimas yra reflektuoto interesų konflikto sužadintas procesas, numanantis dalyvių tarpusavio supratimą ir lygiavertišką įsitraukimą į įgalinančio projekto konstravimą, socialinių neįgaliųjų tapatumų ir vaidmenų stiprinimą plėtojant neįgaliųjų individuaciją, aktualizuojant jų privalumus ir maksimizuojant jų potencialą. [Iš leidinio]

ENWhich paradigms, expressing disability, models of universal knowledge and social imagery, behaviour and interaction are predominant in Lithuania? Why the idea of social integration has only partially activated the participation of disabled persons in the society and their influence on the decisions of public politics? Why the asymmetry of the relations of disabled persons and other participants of social integration and the inequality of their roles is still prominent? Which are the possibilities and models for disabled persons’ participation in the life of communities, institutions and the society? How can we reach that disabled persons and their families become more active, participant and creative and social environments become more open, empathic and enabling? What forms the theoretical, methodological and praxeological basis for social participation of disabled persons? The monograph provides a critical reflection of the paradigms of social integration and social participation of disabled persons, specifies the theoretical models for social participation and the methods and possibilities for implementation in different practices. The theoretical discourses, practical experience, arguments and facts, presented in the book show that social participation is a multidimensional concept, able to become the methodology for development of new possibilities in disability related situations. Social participation of disabled persons and their families is a process, raised by a reflected conflict of interests, envisaging the reciprocal understanding of the participants and their equal involvement into the construction of enabling project and strengthening of social identities and roles of disabled persons by developing the individualization of disabled persons, actualizing their advantages and maximizing their potential.