Lietuvių kalbos etiketas : semantika ir pragmatika

LTKalbos etiketas atspindi tam tikros bendruomenės (tautos, kurio nors sociumo) verbalinio bendravimo normas, kai šnekos akto dalyviai užmezga kontaktą, jį palaiko ir baigia, atsižvelgdami į savo socialinius vaidmenis, statusą bendruomenėje bei tarpasmeninius santykius ir bendravimo aplinkybes. Bet kurios tautos kalbos etiketas sudaro pasaulio vaizdo kalboje dalį. Būdamas susijęs su etika, jis parodo, kurias etines vertybes įtvirtina kiekviena tauta savo kalboje. Antra vertus, savo kalbine raiška jis atskleidžia, kaip tos vertybės yra įtvirtinamos, kuriais būdais ir kuriomis aplinkybėmis yra realizuojamos ir pan. Ši mokslo monografija visų pirma skirta specialistams, tyrinėjantiems šnekos aktų ypatumus. Ji gali būti panaudota kaip mokslinių žinių šaltinis doktorantūros studijoms. Monografija pravers ir humanitarinių fakultetų studentams, pirmiausia kalbotyros bei komunikacijos krypčių magistrantams ir bakalaurantams, taip pat tiems, kurie domėsis įvairiais lingvistinės kultūrologijos klausimais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos etiketas; Pragmatika; šneka; Language etiquette; Semantic; Pragmatic; Speech.

ENThe etiquette of language reflects the norms of verbal communication of a certain community (a nation or a society), where the participants of the act of speaking make a contact, keep and finish it, referring to their social roles, their status in the community, their inter-personal relationships and the circumstances of communication. The etiquette of language of any nation forms a part of the image of the world in the language. Being related with ethics, it shows the ethical values, consolidated by every nation in its language. On the other hand, by its linguistic expression the etiquette of language reveals the ways and circumstances of implementation and consolidation of the said values, etc.. The monograph is first of all intended for the specialists, studying the peculiarities of acts of speaking. It can be used as a source of scientific knowledge for post-graduate studies. The monograph will also be of use for students of humanitarian faculties, first of all for graduate and post-graduate students of linguistics and communication and those taking interest in different issues of linguistic culturology.