Martino Lutherio Naujojo Testamento (1522-1546) įtaka Jono Bretkūno Naujojo Testamento vertimui (1579-1580) sintaksės aspektu

LTMonografijoje tiriama J. Bretkūno Naujojo Testamento evangelijų vertimo (1579–1580) sintaksė. Lyginant su M. Liuterio Naujuoju Testamentu (1522–1546), siekiama aprašyti M. Liuterio Naujojo Testamento teksto paveiktas sintaksės konstrukcijas, išaiškinti originalo įtakos dėsningumus ir priežastis, atskleisti J. Bretkūno vertimo strategiją. Nagrinėjama objekto, subjekto ir aplinkybių raiška, savybinių ir asmeninių įvardžių, bendraties konstrukcijų, iš veiksmažodžių ir veiksmažodinių daiktavardžių sudarytų junginių, jungtuko bet ir prijungiamųjų sakinių vartosena bei daiktavardinių junginių žodžių tvarka. Tiriant atsižvelgta į teksto rūšį teologiniu ir tekstologiniu aspektu. Nustatyta, kad pirminiame J. Bretkūno Naujojo Testamento evangelijų tekste dauguma šiame darbe tirtų sintagmų vartojamos nesistemingai, o korektūrose naujų interferencijos atvejų nėra. Redaguojant tekstą, dauguma verstinių konstrukcijų lietuviškomis pakeistos nesistemingai. Išaiškinta, kad teologiniu požiūriu reikšmingi Naujojo Testamento fragmentai nėra daugiau veikiami M. Liuterio originalo negu likęs tekstas. Vokiškojo originalo paveiktų ir jam atsparių sintagmų vartosena nėra glaudžiai susijusi ir su skirtingomis vertimo dienomis bei su J. Bretkūno darbo dienos pradžia ir pabaiga. Kai kurios vokiškojo originalo veikiamos sintagmos skirtingose J. Bretkūno evangelijose vartojamos nevienodai, tačiau bendros teksto kitimo tendencijos originalų sintaksės interferencijos atžvilgiu nėra.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių sintaksė; Gretinamoji analizė; Sintaksės skoliniai.

ENThe monograph studies the syntax of the New Testament translation by Bretkūnas (1579–1580), it is compared to the New Testament by Liuteris (1522–1546), syntactical structures that were affected by the New Testament text by Liuteris are described, the paper also aims to find out the consistent pattern and causes of the impact of the source text and reveal the translation strategy of Bretkūnas. The paper also analyses expression of object, subject and modifier, the use of possessive and personal pronouns, infinitive structures, verb and verbal noun compounds, conjunction bet (but) and subordinate sentences as well as the order of words in noun compounds. Theological and textual aspects were taken into account when analysing the text. The use of the most syntagmas examined is desultory in the primary texts of the New Testament by Bretkūnas, and there are no new cases of interference in the corrected versions. The majority of translated structures are replaced by Lithuanian ones in a facultative way when editing the text. The fragments of the New Testament that are the most important in the theological point of view have not been affected more than the rest of the text by Liuteris’ source text. The use of syntagmas which were affected by the German source text and the ones that resisted it is not closely related to the different days of translation or the beginning and end of Bretkūnas working hours. Some syntagmas which were affected by the German source text are used in different ways in Bretkūnas’ texts, but there is no general trend of changing the text in terms of source syntax interference.