Ar partijos Lietuvoje demokratiškos?

LTKnygoje nagrinėjama vienuolikos politiškai įtakingiausių Lietuvos politinių partijų – Demokratinės darbo partijos, Socialdemokratų partijos, Valstiečių liaudininkų sąjungos, Tėvynės sąjungos, Lietuvos krikščionių demokratų, Centro sąjungos, Liberalų sąjungos, Liberalų ir centro sąjungos, Naujosios sąjungos (socialliberalų), partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partijos – organizacinė raida nuo 1989 m. iki 2007 m. Taip pat atskleidžiama eilinių narių politinė raiška, demokratijos būklė partijose bei partijų sąveiką su valstybe ir visuomene. Monografijoje įvardijamos silpnosios ir stipriosios Lietuvos partijų organizacijos pusės bei pateikiamos konkrečios rekomendacijos partijų demokratizavimui. Išskirtinis šios knygos bruožas yra autoriaus sudaryta išsami empirinių duomenų bazė apie pagrindinių Lietuvos partijų struktūrinę ir funkcinę raidą bei sukurta originali metodika tyrinėjant partijų narių politinę raišką ir vidinę partijos demokratiją. Knyga skiriama akademinei bendruomenei, politikos profesionalams, eiliniams partijų nariams ir lyderiams bei visiems politikai neabejingiems Lietuvos piliečiams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politinės partijos; Partijų struktūra; Partinė demokratija.

ENThe book analyses organisational development of eleven the most influent political parties in Lithuania in 1989-2007. They are: Democratic Labour Party (Demokratinė darbo partija), Social Democracy Party (Socialdemokratų partija), Peasant Popular Union (Valstiečių liaudininkų sąjungos), Homeland Union (Tėvynės sąjunga), Lithuanian Christian Democrats (Lietuvos krikščionių demokratų partija), Centre Union (Centro sąjunga), Liberal Union (Liberalų sąjunga), Liberal and Centre Union (Liberalų ir centro sąjungos), New Union (Social Liberals) (Naujoji sąjunga (socialliberalai), Order and Justice (Tvarka ir teisingumas), and Labour Party (Darbo partija). In addition, it discloses political expression of simple members, the state of democracy inside parties, and party relationship with the state and society. The monograph identifies organisational strengths and weaknesses of Lithuanian parties and gives exact suggestions how to make parties more democratic. Exceptional elements of this book are the following: a databasis of empirical data, collected by the author, on structural and functional development of the main Lithuanian parties; and original methodology created via the analysis of political expression of party members and inside democracy level. The book is handy to academic society, professional politics, simple members and leaders of parties, and all Lithuanian citizens interested in policy.