LTMonografijoje analizuojama keturių senovinių gyvenviečių dabartinės Palangos teritorijoje ir Birutės kalno archeologiniai tyrinėjimai ir radiniai. Tokios gyvenvietės buvo aptiktos Birutės kalno papėdėje, vadinamoji Pietinė gyvenvietė, Žemaičių kalvelėje ir prie Ruožės upelio. Rasti radiniai reprezentuoja Palangą kaip vieną svarbiausių ankstyvųjų viduramžių kuršių prekybos centrų. Senieji žemės paviršiai su žmonių gyvenimo pėdsakais Palangoje buvo rasti po 0,5 ir 2,5 metro smėlio klodais. Birutės kalnas yra respublikinės reikšmės archeologinis paminklas, laikomas alkakalniu. Monografijoje aptariami perkasų ir kasinėjimų radiniai, datuoti XVII-XVIII a. - geležinės vinys, keramika ir kt., o taip pat 4 XVII-XVIII a. kapų radiniai. Alkavievietės sluoksnio datavimas laikomas problemišku. Stratigrafiškai jis datuojamas XVI a. antrąja puse-pabaiga, daroma išvada, kad alkavietė galėjo egzistuoti ne ilgiau kaip porą dešimtmečių. Pateikiama alkavietės paleoastronominė interpretacija. Aptariami minėtų keturių gyvenviečių kasinėjimai, aptikti kultūriniai sluoksniai, pastatai, radiniai (keramika, buities daiktai, papuošalai, apkalai, sidabro lydinys ir moneta, gintaro dirbiniai, pagoniško kulto reikmenys, ginklai, titnagas ir kt.). Daroma išvada, kad Palanga laikytina ankstyvuoju miestu, nes joje randama pakankamai diferencijuota ūkio struktūra, amatai, gerai išvystyta vidaus ir tolimoji prekyba, multietniška gyventojų sudėtis, įtvirtintos gyvenvietės, svarbių religinių (galbūt ir visuomeninių) susirinkimų vieta, daugiau ar mažiau tikėtinos ankstyvųjų krikščionybės misijų pastangos.Reikšminiai žodžiai: Kasinėjimai (archeologija); Palanga; Gyvenvietės; Archeologiniai radiniai; Archeology.
ENThe monograph analyses archaeological research and findings of four old places in a territory of present Palanga and Birutė hill. Such places were found on the foot of Birutė hill, in the Southern territory, on Samogitian hills and new the river Ruožė. Findings represent Palanga as one of the most important trading centres of Curonians in early Middle Ages. The oldest surfaces of earth with footnotes of living were found in Palanga under 0.5-2.5 meters. Birutė hill is archaeological monument of state importance; it is considered as a shrinehill. The monograph discusses findings dated the 17th-18th centuries: iron nails, ceramics, cemetery findings, etc. Dating of shrinehill layers seems to be a problem. Stratigrafically its is dated the second half – the end of the 16th century making a conclusion that the shrinehill might have been existed no longer than a couple of decades. The author provides palaeoastronomic interpretation of the shrinehill; describes excavations of all four living places mentioned, cultural layers disclosed, building, findings (ceramics, household belonging, jewellery, trimming elements, silver alloy and a coin, amber works, Pagan religion belonging, arms, flint, etc.); and makes a conclusion that Palanga should be considered as early town since findings tell about enough differentiated economic structure, crafts, well-developed interior and long-distance trade, multi-ethnic structure of citizens, reinforced living places, a special place for important religious (maybe also civil) meetings, and more or less expected early attempts of Christianity.