Vadovavimo etika

LTDauguma vadovų laikosi tam tikrų moralės principų. Tačiau moksliškai juos analizuoti sekasi gana sunkiai. Monografijoje vadovavimo etika analizuojama dviem požiūriais. Pirma, vadovavimo etika, kaip etikos mokslo šaka, yra viena moralės (dorovės) filosofijos sričių. Moralės filosofų požiūriai į vadovavimo etiką dažnai įtraukia į diskusiją apie epistemologinį moralės sąvokų statusą ir prarandamas ryšys su vadovavimo realybe, kas yra labai svarbu. Antra, vadovai dažnai mano, kad pozityvūs ir negatyvūs dalykai kiekvienam savaime yra aiškūs. Taigi vadovavimo etika lengvai įterpiama į vadybos žodyną, politinius pareiškimus ir praktinius sprendimus. Todėl svarbiausia siekti šių požiūrių konvergencijos, t.y. adekvataus etikos sąvokų supratimo ir jos principų taikymo, atsižvelgiant į šiuolaikines gamybos, verslo ir kitos veiklos situacijų kontekstą. Užsienyje surinkti duomenys rodo skirtumą tarp to, ką vadovai žino apie etišką vadovavimą ir to, kas iš tiesų vyksta jų organizacijose. Todėl sudėtingose socialinėse sistemose įsigalėjusius elgsenos modelius pakeisti tik raginimais elgtis etiškai neįmanoma, pirmiausia būtina suprasti, kodėl jie atsirado. Monografijoje, turint galvoje etikos nepopuliarumą, stengiamasi atsakyti į svarbų vadybos mokslo klausimą: kaip integruoti etikos žinias į vadovo kompetencijos sistemą? Pirmame monografijos skyriuje kalbama apie etiką, kaip mokslą, antrame aptariamas etikos turinys (studijų dalykas), trečiame - vadybos etika, ketvirtame - etiškas vadovo elgesys. Monografija skirta ne tik etikos mokslo darbuotojams, bet ir studentams, vadovams praktikams, etikos kompetencijos ugdymu suinteresuotiems vadovams.

ENThe majority of business managers follow certain moral principles. However, they are difficult to analyse scientifically. The monograph discusses managerial ethics in two ways. First, managerial ethics, being a branch of ethical science, represents one a part of moral philosophy. Attitudes of moral philosophers often inspire discussion about epistemological status of moral concepts and loose the connection with managerial reality, which is extremely important. Second, managers often think that positive and negative things are clear to everybody in themselves. Thus managerial ethics freely fits into managerial vocabulary, political declarations, and practical solutions. It is very important to reach the convergence of such attitudes, i.e. adequate understanding of ethical concepts and applying of its principles taking into account contexts of contemporary production, trade, or other activities. Data collected abroad show the difference between managers’ knowledge about ethical management and real situation in their organisations. Thus, behaviour models set in complex social systems can not be simply replaced by calling for ethics; first of all it is necessary to understand why they have been established. Taking into account unpopularity of ethics, the monograph aims to answer a very important question of management science, i.e. how knowledge about ethics may be integrated into a system of managerial competences? The first part of the monograph talks about ethics as a science; the second one discusses the content of ethics (subject for studying); the third covers managerial ethics; and the fourth thinks over ethical behaviour of a manager. The monograph is not useful to scientists of ethics only; it is handy to students and managers interested in developing the competence of ethical management.