LTPasaulyje psichoanalitinė kultūros ir meno reiškinių interpretacija jau seniai yra užėmusi tvirtas pozicijas ir net tapusi šiuolaikine klasika, tačiau lietuvių kultūroje ši sritis gerokai užleista, nors ir esama tai pateisinančių priežasčių. (Visų pirma, keli dešimtmečiai sovietmečio draudimų). Seną tradiciją filosofijoje ir teologijoje turintis pavadinimas „Iš gilumos" daro suprantama gana kontraversišką samplaiką „psichoanalitinė filosofija" ir leidžia aprėpti skirtingas tyrinėjimo sritis ir įvairius raiškos būdus, pradedant nuo grynai teorinių straipsnių ir baigiant laisvos formos esė. Einama prie gilesnių sąmonės sluoksnių ir struktūrų tyrimo: motyvacinių nuostatų, mąstymo strategijų, lemiančių regimai skirtingas, įvairialytėmis formomis besiskleidžiančias, kartais - alternatyvias, bet dažnai iš to paties dinamikos šaltinio kylančias raiškas. Šis būdas leidžia suprasti ir aiškinti daugelio netikėtų ar keistų šiuolaikinių reiškinių atsiradimo ir vystymosi logiką, pavyzdžiui, kodėl palaipsniui nyksta ribos tarp teorijos ir meno, meno ir gyvenimo, tarp meno žanrų, elitinių ir „žemųjų" meno formų.Knygą sudaro penki skyriai. Pirmasis skyrius skirtas aktualiai filosofinei problematikai (ypač etikos ir estetikos srityje). Nagrinėjami autoriai: I.Kantas, S.Kierkegaardas, H.Bergsonas, F.Nietzsche, A.Schopenhaueris, S.Freudas, E.Frommas, G.Deleuze'as ir kt. Antrajame skyriuje susikoncentruojama ties meno ir kūrybos psichologijos, perversijos, patologijos, šventosios beprotybės, dvasinės sveikatos ir pan. reiškiniais. Šalia prancūzų siurrealisto Antonino Artaud ir vokiečių kino klasiko W.R.Fassbinderio, pasitelkiant psichoanalizę, nagrinėjama lietuvių klasikų - Jono Aisčio, B.Brazdžionio, S. Nėries ir šiuolaikinių menininkų - Alfonso Andriuškevičiaus, Gintaro Beresnevičiaus, Šarūno Saukos, Sigito Pamiškio, Oskaro Koršunovo ir kt.- kūryba. Trečiajame skyriuje gilinamasi į dabarties moters, besivaduojančios iš senųjų stereotipų naštos problemas. Šalia seniausiųjų archetipų išsklaidos šiuolaikiniame mene atsiranda nauji įvaizdžiai: keista Biblinių Juditos ir Salomėjos sintezė - femme fatale, kraštutinai pasiaukojančios „šventosios paleistuvės", pamišėlės moralistės-žudikės ir kt. Aptariami moters savimonės ir savigarbos dalykai, susiję su drastiškai atviromis tapusiomis (ypač kine) erotinėmis sueities scenomis. Ketvirtajame skyriuje - pokalbiai, kuriuose psichoanalitiniu požiūriu charakterizuojamos itin įdomios meninės asmenybės - O.Wilde'as A.Strindbergas, H.Ibsenas, M.K.Čiurlionis, D.Matulaitė, R.Vėliuvienė, O.Koršunovas - ir jų kūryba. Knygos pabaigoje - keletas spontaniškai gimusių atsivėrimų - esė apie filosofijos galimybes „suvedžioti", apie baimę atpažinti „bjaurųjį save", apie juodą spalvą, prarasto gyvenimo jausmą ir drąsą gyventi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Psichoanalizė; Literatūra; Menas; Menininkas; Kūryba; Psychoanalysis; Psichology; Literature; Ethics; Artist; Creation.
ENThe psychoanalytical interpretation of cultural and artistic phenomena in the world has occupied strong positions or even became modern classic, however in Lithuanian culture the area is rather deserted, although there are certain reasons, which can substantiate that (first of all, several decades of Soviet bans and prohibitions). The term “Iš gilumos", which has a long tradition in philosophy and theology makes understandable a rather controversial combination of “psychoanalytical philosophy” and allows for covering different areas for study and different ways of expression starting from purely theoretical articles and ending with essays of free form. The transition to studying of deeper layers and structures of consciousness, i. e. motivational provisions and thinking strategies, resulting in visibly different expressions, manifesting in different forms, sometimes alternative to each other but frequently originating from the same source of dynamics is made. The said method allows for understanding and interpreting the logics of emergence and development of most unexpected or strange modern phenomena, for instance, the reasons for gradual disappearance of the boundaries between theory and art, art and life, between genres of art, elite and “low” art forms.