Funding of Higher Education in Lithuania in the Context of Foreign Experience
LTPer paskutinį dešimtmetį įvyko žymi aukštojo mokslo plėtra Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse. Masinė aukštojo mokslo sistema negali būti finansuojama vien iš mokesčių mokėtojų pinigų. Aukštasis mokslas teikia ne tik visuomeninę, bet ir privačią naudą, pasireikšiančią didesniu aukštąjį mokslą baigusių darbuotojų atlyginimu, socialine ir kultūrine nauda. Todėl būtinos ir privačios lėšos. Siekiant padidinti ir užtikrinti papildomą Lietuvos valstybinio aukštojo mokslo finansavimą būtina peržiūrėti įmokas už mokslą kartu didinant finansinę paramą besimokantiems paskolų forma. Įmokų už mokslą didinimas ir paramos schemų pakeitimas paskolų sistemomis padidintų studentų finansinę naštą, tačiau tai galima pateisinti, nes jie gauna didžiausią naudą iš aukštojo mokslo. Efektyvumas taip pat padidėja, kai individai tiesiogiai moka už suteikiamas paslaugas, o ne kai jos finansuojamos didinant mokesčius. Straipsnio autorių nuomone, esminis gerai organizuotos paskolų studijoms sistemos bruožas tas, kad paskolų grąžinimas Lietuvoje turėtų būti susietas su būsimomis pajamomis, tuo atveju pajamų-sąlyginės paskolos automatiškai bus susijusios su gebėjimo mokėti principu. Skolos grąžinimas priklausytų ne nuo to, kokias pajamas jis (tėvai) gauna pradėdamas studijuoti, bet kokias pajamas gauna baigęs studijas. Paskolos turėtų būti pakankamos, kad padengtų įmokas (mokesčius) už mokslą ir visus gyvenimo kaštus, taigi aukštasis mokslas taptų nemokamas studijų metais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštosios mokyklos; Finansavimas; Paskolos; Studijos; Europa, Vakarų.
ENDuring the past decade a rapid development of higher education in Lithuania and Western European countries took place. A mass system of higher education cannot be financed only taxpayers. Higher education provides not only public but also private benefit, which manifests itself in a salary of the employees with higher education, social and cultural benefit. Therefore private funds are also necessary. Seeking to increase and ensure additional financing of state higher education of Lithuania it is necessary to review payments for tuition at the same time increasing financial assistance to students in a form of credits. An increase in payments for tuition and replacement of assistance schemes with credit systems would increase a financial burden on students; however, this can be justified because they receive the greatest benefit from higher education. Efficiency also increases when individuals pay directly for the services provided rather than they are financed by increasing taxes. In the opinion of the present authors, the essential feature of the system of a well-organised system of credits for studies is that repayment of credits in Lithuania should be related to future income, in that case income-relative credits will be automatically related to the principle of the ability to pay. Paying back the credit would not depend on what income a student (parents) receives at the beginning of studies but what income he/she derives after graduating. Credits should be sufficient to cover tuition and all living costs; in this way higher education would become free during the years of studies.
- Distribution of costs of tertiary education between direct beneficiaries and society / Zita Tamašauskienė, Dalia Rudytė. Inžinerinė ekonomika. 2007, Nr. 3 (53), p. 17-24.
- Investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir jų efektyvumas / Algis Šileika, Zita Tamašauskienė. Ekonomika. 2003, t. 64, p. 146-157.
- University access policy in Lithuania: prospects for sustainability / Linutė Kraujutaitytė. Spring University. Changing education in a changing society. 2011, 2, p. 139-145.
