LTPrancūzų mokslininkas, gydytojas, eseistas, kardinolo Mazarini bibliotekininkas Gabrielis Naudė (1600-1653) Paryžiuje 1627 m. paskelbė veikalą „Patarimai kuriančiam biblioteką" (Advis pour dresser une bibliotheque). Istoriografijoje ilgai tapatintas su bibliotekininkystės teorijos ir praktikos vadovu, šis traktatas prisimenamas platesniame žinojimo struktūrų, informacinių bendruomenių raidos kontekste, nagrinėjamas komunikacijos ir informacijos mokslų požiūriais, verčiamas į kitas kalbas. Tyrinėtojus ypač domina originalios, šiuolaikiškos Naude idėjos apie bibliotekos virtualumą, suteikiantį išsilavinusiam žmogui galimybę jaustis pasaulio piliečiu, patirti visa, „kas yra, buvo ar gali būti žemėje, jūrose ir pačiose slapčiausiose dangaus aukštybėse"; apie toleranciją kitai nuomonei, neišskiriant net „pačių mokyčiausių ir garsiausių eretikų" veikalų; apie visuomeninę bibliotekos, kuria leistina naudotis „menkiausiam iš žmonių", reikšmę, mat „slepiama dorybė yra bevertė". [...] Vertimą sudaro devyni skyriai. Juose, po kreipimosi į mecenatą Henri de Mesmes'ą, aptariama visuomeninė ir psichologinė bibliotekų fundatorių ir globėjų motyvacija, pateikiamos pamatinės, siekiančios Antiką, žinios apie bibliotekų kūrimą, aptariami klausimai apie knygų rinkinio dydį ir kriterijus, kuriais remiantis knygos atrenkamos pagal turinį, formą ir vertę, nagrinėjamos komplektavimo strategijos, nurodomi knygų įsigijimo šaltiniai ir būdai, saugojimo sąlygos, katalogavimas ir išdėstymas lentynose. Daug dėmesio skyręs Baroko epochoje paplitusiai prašmatniai ir, Naudė manymu, nereikalingai bibliotekų puošybai, paskutiniame skyriuje autorius suformulavo pagrindinį jos tikslą - tarnauti visuomenei. Vertimas yra palydėtas komentarų, pastabų, paaiškinimų, rodyklės, iliustracijų [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biblioteka; Knygos; Bibliography; Library; Books.
ENFrench scientist, medic, essayist, and the librarian of cardinal Mazarini Gabriel Naude (1600-1653) published his work “The Advises to a Creative Librarian” (Advis pour dresser une bibliotheque) in Paris in 1627. In historiography long-time identified as theoretical and practical guide to librarianship, this work became noticeable in wider context of knowledge structures and information communities, and analysed from the point of view of communication and other information sciences as well as translated into other languages. Researchers are especially interested in original and modern Naude ideas about virtual library that would allow educated people feeling themselves citizens of the world and experiencing everything “that was, is, or will be present on earth, deep in the sea, or in the most secret heights of the sky”; tolerance to the other opinion, not excepting works of “mostly educated and famous heretics”; the significance of public libraries that would be allowed to use to “the smallest man”, as “hidden goodness is worthless”. […] The translation consists of nine parts. After addressing the patron Henri de Mesmes, the author discusses public and psychological motivation of fundators and patrons of libraries; delivers basic knowledge (reaching Ancient times) about the establishment of libraries; discusses such issues as the size of collections of books and criteria on the basis of which the books are selected according to the content, form, and value; examines book collection strategies; identifies sources and methods of acquiring books; book storage conditions, cataloguing, and shelving. Great attention was paid to luxurious decorations of libraries popular in Baroque Epoch; the author considered it as unnecessary. In the last part, the author formulated the main goal of a library, i.e. serve the society. The translation is accompanied by comments, notes, explanations, indexes, and illustrations [...].