LTŽmonijos, ypač Lietuvos, istorija klostėsi būtent taip, kad patriotizmas ir pragmatizmas visada reiškėsi ir buvo suvokiami kaip veikla, kurios tikslas, arba siekinys, visada buvo visiška tautos, valstybės politinė, ekonominė ir socialinė nepriklausomybė. Nepaisant to, gyvename istorinių XXI a. paradoksų laikais ir kaip tik dėl to daugelis tradicinių sąvokų bei vaizdinių jau yra įgavę kitokį turinį ir prasmę. Vienas iš XX a. pabaigos-XXI a. pradžios paradoksų, matyt, kaip tik ir yra tai, jog ekonominio, karinio ir politinio saugumo, suinteresuotumo sumetimais daugelis Senojo Europos žemyno tautų ir valstybių nelyginant panacėjos nuo visų bėdų siekia tiesioginės priklausomybės vadinamai Europos Sąjungai. Ne išimtis čia būtų ir Lietuva, priklausanti ES ir NATO organizacijoms.Reikšminiai žodžiai: Tautiškumas; Patriotizmas; Pragmatizmas; Sąmoningumas; Demokratija; Biurokratija; National identity; Patriotism; Pragmatism; Consciousness; Democracy; Bureaucracy.
ENThe history of humankind, especially Lithuania, developed in such a way that patriotism and pragmatism always acted and had been understood as an activity whose purpose was political, economic, and social independence of a state. Nevertheless, we live in the 21st century, the time of historic paradoxes; therefore a lot of traditional concepts and images have already acquired different contents and meanings. One of the paradoxes taking place at the turn of the 21st century is the aim of many Old European states and nations to join the European Union, supposedly with a consideration of higher economic, military, and political safety. Lithuania is not an exception. Our state belongs to the EU and NATO.