Nacionalinis sąmoningumas šiandien: jaunuomėnės pasirinkimo drama

LTKnygos skyriuje nagrinėjama lietuvių nacionalinio sąmoningumo problematika. Globalizacija pasireiškia įvairiose srityse ir kyla grėsmė išnykti tautiniam sąmoningumui, o tuo pačiu ir pačiai tautai. Spartėjanti pasaulio kaita ir segmentacija (bei teritorizacija) atriboja jaunąją kartą nuo tėvų ir protėvių. Išskiriamos sąvokos globalinė (universalioji) kultūra, globalizacija, globalizmas. Analizuojama, kokių nuostatų turėtų laikytis bręstanti asmenybė. Siūloma lietuvybę vertinti ne kaip daiktą savyje, o kaip pasaulio socialinės organizacijos ir žmonių dvasinio gyvenimo elementą, kuris privalo paįvairinti Europos kultūrą bei civilizaciją. Svarstomas grėsmės patriotizmui mastas ir, kritiškai įvertinus jaunosios kartos ugdymo praktiką, nurodomos pilietiškumo ir patriotizmo bruožams įsitvirtinti reikalingos pamatinės sąlygos. Bendrojo lavinimo mokyklose ir studijuojant ypač pasigendama ugdytinių dalyvavimo visuomeninėje veikloje, kuris leistų jiems atsirinkti ir įgyti patvaresnes pasaulėžiūrines, tarp jų patriotines (arba pilietines), nuostatas. Kalbama apie objektyvaus bei subjektyvaus pobūdžio spragas ugdant jaunuomenę. Lietuvoje yra devalvuota patriotinio ugdymo sąvoka. Nurodomas poreikis ieškoti tautiškumo ir pilietiškumo ugdymo rezervų, keliamos hipotezės apie nesidomėjimo Lietuvos tauta ir istorija priežastis. Tapatybei, pilietinėms ir dorovinėms nuostatoms įtvirtinti trūksta ne tiek pinigų, kiek pagarbos praeičiai. Iškeliamas pasirinkimas: arba išnykimas kosmopolitiškėjančioje vartotojų civilizacijoje, arba mobilizuotų pastangų reikalaujantis pusiausvyros tarp tautinės savasties ir visuotinybės ieškojimas. Pedagogų užduotis yra paskatinti jaunuomenę rinktis tautinės savasties paieškos kelią.

ENThis part of the book examines problems of national Lithuanian consciousness. Globalisation goes on in various fields and national consciousness is under the threat of destruction, the same as the entire nation. Increasing global changes and segmentation (and territorization) separates young generations from their parents and grand-parents. The author discusses such concepts as global (universal) culture, globalisation, and globalism; and thinks what attitudes should be followed by mature personalities. It suggests to stop evaluating being Lithuanian as an inside element, but rather think of it as a feature of global social organisation and a piece of spiritual life which should enrich the European culture and civilisation. It considers the level of danger to patriotism, and identifies basic conditions necessary for anchoring features of citizenship and patriotism, having critically evaluated education of young generation. General and further education schools poorly involve their students into public activities, which would enable them choosing and acquiring more stable worldview, including patriotic (or civil) attitudes. The author talks about objective and subjective gaps in the education of youth. Lithuania has devalued the concept of patriotic education. Thus the author identifies the need to look for reserves of national and civil education, and raises a hypothesis on the reasons of showing poor interest in Lithuanian nation and history. In order to fix national identity and civil and morals attitudes, money is not such an important factor, greater importance lies on the lack of respect to the past. The author suggests choosing: disappearance in cosmopolite consumers’ civilisation or looking for a balance between national identity and globalisation with maximum concentration of attempts. The task of pedagogues is to inspire young people choosing the way of national identity.

• 13-16 metų paauglių, gyvenančių modernėjančioje Lietuvoje, tautinės vertybės / Valdonė Šaulienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2013, Nr. 7, p. 53-66.
• Būsimųjų pradinių klasių mokytojų nuostatos tautinių vertybių atžvilgiu / Jolanta Abramauskienė. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2014, t. 5, d. 2, p. 25-39.
• Gimtosios kalbos puoselėjimas kaip penktokų tautinio ugdymo veiksnys / Elvyda Martišauskienė, Agnė Juškevičienė. Pedagogika. 2011, 103, p. 7-14.
• Kultūros sampratos modelių taikymas ugdant(is) tarpkultūrinę komunikacinę kompetenciją: Lietuvos sociokultūrinio konteksto interpretacijos (Europos busimojo pedagogo atvejis) / Loreta Chodzkienė, Marijona Barkauskaitė. Edukologijos inžinerijos link / sudarė ir parengė Elvyda Martišauskienė. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015. P. 142-202.
• Moksleivių etnomuzikinių nuostatų ugdymas modernizuotomis folkloro raiškos formomis = Development of schoolchildren’s attitudes towards ethnical music by modernized forms of folklore expression / Rasa Stoškuvienė, Sigitas Balčiūnas, Vytautas Žalys. Kūrybos erdvės. 2009, Nr. 11, p. 39-52.
• Muzikinis folkloras kaip šiuolaikinės kaimiškosios kultūros dalis / Rasa Stoškuvienė, Vytautas Žalys. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2009, Nr. 3 (16), p. 239-248.
• Pilietiškumo ir tautiškumo santykiai globalizacijos kontekste / Janina Januškevičiūtė, Vida Čepulkauskienė. Šiuolaikinio specialisto kompetencijos: teorijos ir praktikos dermė. 2012, [T.] 6, [d.] 2, p. 42-52.
• Pilietiškumo ugdymo(si) didaktikos raida švietimo reformos kontekste / Irena Zaleskienė. Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai / sudarė ir parengė Ramutė Bruzgelevičienė. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2014. P. 284-308.
• Tautinių ir pilietinių vertybių sklaida bendrojo ugdymo mokyklų socialinio ir dorinio ugdymo vadovėliuose / Linas Jašinauskas, Irena Zaleskienė. Pedagogika. 2012, 107, p. 66-73.
• The Controversy of national education: towards depth or shallowness? / Elvyda Martišauskienė. Bildungswissenschaften und akademisches Selbstverständnis in einer globalisierten Welt / Gerd-Bodo von Carlsburg, Thomas Vogel (Hrsg./eds) Frankfurt am Main : Peter Lang, 2014. P. 307-321.
• Universiteto studentų pilietiškumo jausena / Ona Tijūnėlienė, Janina Bukantienė. Tiltai. 2011, Nr. 3 (56), p. 11-27.