LTLietuva, Latvija bei Estija – trys mažos Baltijos valstybės, kurios po Antrojo pasaulinio karo vienintelės regione nebuvo atkurtos. Vakarų šalių istorikai vadovavosi tuo, kad nei JAV, nei Didžioji Britanija nesutiko pripažinti Baltijos valstybių aneksijos. Tačiau iš tų pačių istorikų pateiktos medžiagos matyti, kad Stalinas veikė atsižvelgdamas į Vakarų valstybių poziciją. Tad kyla klausimas: ar Lietuvos, kaip ir kitų dviejų Baltijos valstybių, išnykimą galų gale nulėmė bendras didžiųjų valstybių interesas atsikratyti jomis kaip nereikalingomis? Kita vertus, formalus Baltijos valstybių aneksavimo faktas 1940 m. vasarą neišbraukė tų valstybių klausimo iš tarptautinės politikos dienotvarkės. To fakto nepripažino didelė dalis tarptautinės bendruomenės. Tad kaip suprasti Baltijos valstybių paradoksą: kai jos susikuria ir egzistuoja, jų nenorima pripažinti, bet kai jos išnyksta, vėl siekiama jų atkūrimo? Šis straipsnių rinkinys parengtas 2003 m. lapkričio 29–30 d. Vilniuje, Lietuvos istorijos institute, vykusios tarptautinės konferencijos, kurioje bandyta atsakyti į šiuos klausimus, medžiagos pagrindu. Jis sudarytas iš dviejų dalių. Vienoje dalyje aptariami tarptautinės politikos bei diplomatijos aspektai, kitoje – straipsniais bei dokumentais nušviečiamas lietuvių dalyvavimas ginkluotose formuotėse. Leidinio sudarytojų tikslas – pateikti naujausius tyrimus iš Antrojo pasaulinio karo istorijos, kad skaitytojas galėtų orientuotis, kokiomis kryptimis kas yra atskleidžiama ir kaip po truputį formuojasi bendras Lietuvos Antrajame pasauliniame kare istorinis vaizdas.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); The Second World War.
ENLithuania, Latvia and Estonia are three small Baltic States which were the only ones not restored in the region after World War II. According to western historians, this was preconditioned by the fact that neither the US nor Great Britain agreed to recognise the annexation of the Baltic States. However, the material submitted by the same historians shows that Stalin took into consideration the position of western countries in his activities. Therefore, a question is raised whether the disappearance of Lithuania and the other two Baltic States was finally determined by the great states’ common interest to get rid of them as unnecessary. On the other hand, the formal fact of the annexation of the Baltic States in summer 1940 did not result in the deletion of these states’ issue from the international political agenda. The fact was not recognised by a large share of the international community. Thus, how one can understand the paradox of the Baltic States: when they are established and exist, nobody wants to recognise them, but when they disappear, their restoration is sought for again? This collection of articles was compiled in Vilnius, during the international conference at the Lithuanian Institute of History where an attempt was made to answer these questions on the basis of this material, 29–30 November 2003. It consists of two parts. The first one deals with the international policy and diplomacy, the second one contains articles and documents related to the participation of Lithuanians in armed formations. The aim of the publication compilers was to provide the most recent studies from the history of World War II so that the reader is aware of how everything is depicted and how Lithuania’s historical situation gradually developed in the context of World War II.