Alfonsas Budvytis, 1949-2003

LTMonografija skirta fotomenininko Alfonso Budvyčio (1949-2003) kūrybai. Jo fotografijos pasižymi ekspresyvumu ir novatoriškumu, dauguma jų neatitinka įprastinio suvokimo, kad fotografija - tai realijos atspindys. A. Budvytis nebuvo dokumentalistas, o toks kūrėjas, kuriam gamta tarnavo tik įrankiu jo idėjoms įgyvendinti. Jis fotomene buvo revoliucionierius, visuomet ieškojęs ir atrasdavęs kažką naujo. Savo žemaitišku charakteriu išsiugdęs savitą stilių jis praturtino Lietuvos ir pasaulio fotografiją. 2002 metais A. Budvytis buvo apdovanotas Vyriausybine meno premija. Jis niekada nefotografavo svarbių įvykių, vietų ir veikėjų. Savo paties ir savos kartos sovietmečio išgyvenimus jis perteikė fotografijose įkūnydamas viską persmelkiančią slogučio ir melancholijos atmosferą. Savo dėmesį A. Budvytis sutelkė į periferines teritorijas, kasdieniškus ir paribio personažus bei iškalbingas smulkmenas. Monografijoje pateikti vieni iš svarbesnių jo darbų "Palata Nr. 7" ,1984; "Mada" ir "Vietnamas", 1986; "Lietuvos kaimeliai", 1988; "Vilniaus vaizdai", 1990; "Tylioji gamta", 1991. Monografija - svarbi ne tik todėl, kad įamžina A. Budvyčio fotografijos palikimą, išplečia Lietuvos fotografijos istoriją, bet ir profesionaliai atskleidžia fotografijos estetiką bei fotografinio paveikslo būtį.Reikšminiai žodžiai: Alfonsas Budvytis; Lietuvių fotografija; Fotografijos estetika; Socialinė metafora; Siurrealizmas; Melancholija; Alfonsas Budvytis; Lithuanian photography; Aesthetics of photography; Social metaphor; Surrealism; Melancholy.

ENThe monograph analyses creative works of a photo artist Alfonsas Budvytis (1949-2003). His pictures are expressive and innovative ones; most of them do not fit in common understanding of photography as reflection of reality. A. Budvytis was not a documentalist, he was an artist who used nature as a tool for implementing his creative ideas. He was a revolutionist of photo art; he always was looking for himself and founding some new ideas. His Samogitian temper helped to develop his own style which enriched Lithuanian and global photography. In 2002, A. Budvytis was awarded the Government Art Premium. He never took pictures of important events, places, or characters. He expressed his own and his generation’s empathy for soviet time through photographs; all his works are transfused by a nightmare and melancholy. He focused his attention on peripheral territories, simple and extreme characters, and informative details. The monograph presents more important of his works: “Ward No 7” (Palata Nr. 7, 1984), “Fashion” (Mada, 1986), “Vietnam” (Vietnamas, 1986), “Lithuanian Villages” (Lietuvos kaimeliai, 1988), “Vilnius Imagery” (Vilniaus vaizdai, 1990), and the “Quiet Nature” (Tylioji gamta, 1991). This monograph is not important as memorial to A. Budvytis photography only; it professionally discloses aesthetics of photography and the entity of photographic picture.