Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena

LTMonografija skirta naujųjų lietuvių kalbos svetimžodžių norminimui 1993–1997 m. Į kalbos politiką čia žvelgiama iš teorinės ir taikomosios perspektyvos: pristatomas tarptautinis kontekstas, pateikiami teoriniai kalbos planavimo ir svetimžodžių norminimo pagrindai. Remiantis Roberto L. Cooperio kalbos planavimo modeliu aprašoma lietuvių kalbos svetimžodžių norminamojo darbo raida, analizuojamas ir vertinamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas sąrašas „Nevartotinos naujosios svetimybės“. Kalbama apie skolinimosi procesą, leksines semantines, stilistines ir sociopsichologines svetimžodžių skolinimosi priežastis, pagal Romano Jakobsono kalbinės komunikacijos funkcijų klasifikaciją analizuojamos svetimžodžių funkcijos tekste. Dalis monografijos skirta svetimžodžių vartosenai būdingiems konvergencijos ir divergencijos procesams dabartinėje lietuvių kalboje: analizuojama darybinė ir gramatinė svetimžodžių integracija į lietuvių kalbos sistemą ir gramatinis bei ortografinis svetimžodžių neadaptavimas. Monografijoje pateikiami priedai: Kalbos komisijos tvirtinti nevartotinų naujųjų svetimybių sąrašai ir naujųjų lietuvių kalbos svetimžodžių sąvadas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Svetimžodis; Kalbos politika; Svetimybė; Norma; Vartosena; Normos kodifikavimas.

ENThe study focuses on the policy of codification of new borrowings in Lithuanian in 1993-1997, the first years of Lithuania’s regained independence. The aim of the study is to evaluate the implementation process of the policy and its results (The List of New Unacceptable Borrowings, compiled by the State Commission of the Lithuanian Language) in a broader theoretical perspective and to investigate the impact of the borrowings on the Lithuanian language system. Much attention is paid to English and Lithuanian revalidation, domain loss and status planning. The language policy in Lithuania is evaluated from the point of view of applied sociology. For that purpose, Cooper’s language planning model has been applied. Then the linguistic analysis of codification criteria has been performed. The relations to the Lithuanian language system are revealed by analysing the processes of divergence and convergence of the borrowings: derivational and grammatical integration into the language system of Lithuanian and morphological and orthographical non-adaptation of borrowings. The lexical-semantic, stylistic and socio-psychological analysis of causes for borrowing is carried out. The analysis of functional aspects of borrowing includes communicative functions of borrowings and is based on the classification of communicative functions of language by Roman Jakobson. The monograph has following appendices: The List of New Unacceptable Borrowings and The Index of the New Borrowings. [From the publication]