LTParapija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) buvo visuomenės gyvenimo branduolys. Turime žinių apie pirmąsias Vytauto ir Jogailos rūpesčiu įkurtas parapijas. Parapinė bažnyčia jungė vietovės žmones bendrai dievogarbai, parapijoje telkėsi švietimo ir globos veikla, per ją daugeliu atvejų sklido bendruomenei svarbi politinė informacija. Sėkmingą parapijos veikimą feodalinėje visuomenėje turėjo užtikrinti jų ekonominis pagrindas - fundacijų sistema. LDK parapijos - šios knygos centrinė tema. Prie jos šliejasi bajorų testamentų studijos. Tai testamentuose atsispindi autentiški motyvai, dėl kurių buvo dosniai remiama Bažnyčia ir jos sumanymai. Tiek parapijų, tiek testamentų studijų lietuviškoje istoriografijoje nėra daug, todėl šių temų tyrimai naudingi moksline ir pažintine prasme. Pažintis su Vilniaus ir Žemaitijos vyskupijų ir kapitulų, parapijų archyvais leido autoriui papildyti mokslinėje apyvartoje jau žinomus duomenis naujais, dar neskelbtais. M. Jučo studija vertinga katalikų Bažnyčios istorijos Lietuvoje studijoms, komparatyviniams Vilniaus ir Žemaičių vyskupysčių raidos, mentalinės istorijos tyrimams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Fundacija; Parapija; Katalikų bažnyčia; Foundation; Parish; Catholic Church.
ENIn the Grand Duchy of Lithuania (GDL), parishes were the centres of public life. There is information about the first parishes established in concern of dukes Vytautas and Jogaila. Parish Church united people for collective warship. Parishes concentrated education and patronage activities and spread political information orientated to public. Successful functioning of parishes in feudal society had to be guaranteed though economical base, i. e. funding system. Parishes of the GDL emerge as the main subject of this book. Next to it, the author studies testaments of Lithuanian gentlemen. They reflect authentic motives why the Church and its ideas were supported so freely. Studies of both parishes and testaments are not often met in Lithuanian historiography, thus these research are useful in scientific and cognitive sense. Getting familiar with Vilnius and Samogitia diocese, chapter, and parish archives allowed the author updating already known information with new previously non-published data. The study of M. Jučas is valuable for Catholic Church research, and comparative analysis of the development and the mental history of Vilnius and Samogitia dioceses.