LTMonografijoje siekiama nustatyti, ar ES gali formuotis bendras gynybos identitetas. Naudojant konstruktyvistinę tarptautinių santykių perspektyvą, [...], atlikta empirinė ES gynybos identiteto analizė. Monografijos teorinis pagrindas yra A. Wendt socialinio konstruktyvizmo perspektyva. Pasirinkimas grindžiamas tuo, kad tradicinės pozityvistinės tarptautinių santykių perspektyvos nesuteikia teorinių instrumentų identitetų tyrimams. [...] Socialinis konstruktyvizmas, skirtingai nuo kitų post-pozityvistinių krypčių, visiškai nepaneigia nei pozityvistinės ontologijos, nei priežastinio aiškinimo, nei teorijų testavimo svarbos. Tai įgalina formuluoti moksliškai pagrįstas hipotezes bei jas tikrinti. Remiantis konstruktyvistine tarptautinių santykių paradigma, teorinėje dalyje išgryninamas gynybos identiteto apibrėžimas. Bendras gynybos identitetas parodo, kad šį identitetą turinčiose valstybėse egzistuoja tarpusavyje neprieštaraujančios strateginės bei karinės kultūros ir bendras vaidmens, susijusio su karinio instrumento naudojimu, tarptautinėje sistemoje suvokimas. ES bendras gynybos identitetas yra formuojamas tiek struktūros (t.y. ES), tiek vienetų (t.y. valstybių narių). Todėl monografijoje atliekamas dviejų lygmenų tyrimas. Pirma, tiriamos kintamųjų reikšmės ES lygmenyje, antra - valstybėse narėse. Nagrinėjamos tos šalys, kurių strateginės kultūros ir požiūriai ES vaidmenį tarptautiniuose santykiuose yra pripažįstami kaip labiausiai išsiskiriantys: Jungtinė karalystė, Prancūzija, Vokietija, Švedija ir Lenkija. Viena iš svarbiausių tyrimo išvadų - ES bendro gynybos identiteto formavimosi galimybės yra ribotos dėl valstybėse narėse egzistuojančių skirtingų ES tarptautinio vaidmens sampratų. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Kolektyvinė gynyba; Identitetas; EU; Collective defence; Identity; Europos Sąjunga (European Union).
ENThe monograph aims to determine whether EU is able to form single defence identity. Empirical EU defence identity analysis has been performed based on constructive international relationship perspective. Social constructivism theory by A. Wendt formed theoretical basis of the monograph. The choice is grounded by an opinion that traditional positivistic international relationship perspectives do not provide theoretical instruments for identity research. […] Social constructivism, differently from other post-positivistic trends, does not completely deny positivistic ontology, causal interpretations, or theory testing importance. This enables forming and testing scientifically grounded hypothesis. Based on constructive international relationship paradigm, theoretical part of the work purifies definition of identity. Single defence identity shows that states, with such identity, have single and consistent understanding of strategic and military culture as well as that of their role in using military instruments in international arena. EU single defence identity is formed both systemically (i. e. by the EU) and individually (i. e. by Member States), Therefore the monograph performs research in two levels. First, it analyses variable measures in the EU level, then in Member States. It analyses such countries which strategic cultures and attitudes are known as mostly distinctive, they are: UK, France, Germany, Sweden, and Poland. One of the most important findings is such that EU opportunities to have single defence identity are limited due to different understanding of EU international role in Member States.