Vizualinis dokumentas kaip vestuvių apeigų įprasminimas

LTŠeimos foto albumas, nuotraukų rinkiniai, video įrašai yra šeimos gyvenimo akimirkos, įamžinančios įvykius, žmones. Foto dokumentas sukuriamas komunikuojant objektui ir subjektui. Įvykyje dalyviai yra subjektai, o nuotraukoje, video juostoje jie tampa objektu. Fotografas šiuo atveju yra subjektas. Subjekto ir objekto sąveikos rezultatas yra nuotraukos (video). Straipsnyje vizualinio dokumento analizės pagalba siekiama išnagrinėti kaip jo kūrime atsiranda galimybė išreikšti požiūrį į vedybų apeigas. Tikslas – atskleisti vestuvių nuotraukų ir video įrašų savininkų santykį su visuomenės papročiais, teatrališkumo normomis. Fotonuotraukų, video įrašų kaip dokumentų turinio analizė išryškino tai, kad per komunikaciją tarp subjekto ir objekto įprasminamos vestuvių apeigos. 1) Foto parodo dėvima vestuvių apranga ar ne; vestuvių apeigos a) kartu su giminėmis ir draugais, b) kartu tik su draugais; santūrios ar žaismingos nuotaikos kūrimas rodo vis kitokį socialinį požiūrį į vedybas. 2) Nuotraukos, video įrašai turi ir juridinę įvykio patvirtinimo visuomenėje prasmę. Nekeliant vestuvių, jaunieji dažniausiai irgi fotografuojasi studijose ar kitur. Tai kaip įrodymas, kad jiedu susaistyti vedybų saitais. 3) Fotografo, ypač operatoriaus dalyvavimas vestuvėse mobilizuoja dalyvių jėgas, kultūriškai pagrindžia ir skatina atlikti įvairius simbolinius veiksmus, apeigas, kad prisiminti, ir užfiksuoti foto (video) juostoje papročius. 4) Didėja kuriamos atmintinos šeimos relikvijos, dokumento reikšmė. Vizualinis dokumentas yra efektyvi priemonė supažindinti su vestuvių apeigomis savo vaikus. Tai ir tam tikra susikalbėjimo su vaikais priemonė: vaikai geriau gali suprasti kas priimtina tėvams, derinant scenarijų ir panašiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vestuvės; Apeigos; Vizualiniai dokumentai.

ENFamily photos and video recordings perpetuate moments of family life. Participants in the event are subjects, and in the photos and video recordings they become objects. The photographer in this case is a subject. Photos (videos) are the result of subject and object interaction. The objective of this article is to reveal the owners’ of the wedding photos and video recordings relations with social traditions and theatrical standards. Analysis of the photo and video content indicated that the communication between the subject and object makes the marriage ceremony purposeful. 1) Photos reveal social attitudes towards marriage through the following elements: wedding clothes, quests and mood. 2) Photos and video recordings are also a legal verification of the event. If the bridegroom and groom take pictures, although, they do not arrange the wedding ceremony, their photos also serve as evidence of their marriage. 3) The photographer and in particular the operator at the wedding mobilize the powers of the participants and culturally motivate the performance of various symbolic actions and ceremonies that are recorded in order to be remembered. 4) Family traditions are perpetuated and the importance of the document becomes greater. Visual document is an effective means to familiarize children with the wedding ceremony. This is also a certain instrument of reciprocal building of understanding: it is easier for children to understand what is acceptable for their parents while viewing the scenario.