Paauglių lytinės elgsenos ir psichoemocinės būsenos sąsaja

LTStraipsnyje pateikiami 11–12 klasių mokinių lytinių santykių paplitimo rodikliai psichoemocinės būsenos subjektyvaus vertinimo ir rizikingos elgsenos kontekste. Tyrimas atliktas pagal anoniminės anketinės apklausos metodą, apklausti tūkstantis trisdešimt penki 16–19 metų amžiaus mokiniai (385 vaikinai ir 650 merginų). Nustatyta, kad daugiau negu trečdalis (36,1 proc.) tyrime dalyvavusių paauglių yra turėję lytinius santykius. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad lytiškai aktyvūs paaugliai statistiškai patikimai dažniau, palyginti su seksualinės patirties neturinčiais bendraamžiais, nesijaučia laimingi, patiria pyktį, agresiją bei įtampą mokykloje, yra galvoję apie savižudybę. Paauglių problemos (rūkymas, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas, ankstyvi lytiniai santykiai, prasta psichoemocinė būsena) turi bendras ištakas ir yra tarpusavyje susijusios, todėl jas būtina spręsti kompleksiškai, o intervencines priemones susieti tarpusavyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Paaugliai; Lytinė elgsena; Psichoemocinė būsena; Rizikinga elgsena; Adolescents; Sexual behavior; Psychoemotional state; Risk behavior.

ENThe article presents parameters related to spreading of sexual relations among 11–12th form school learners in the context of psychoemotional state subjective evaluation and risk behavior. The research was carried out using the method of anonymous questionnaire-based surveying. 1035 school learners aged 16–19 (including 385 boys and 650 girls) took part in the survey. The results indicate that over one third (36.1 per cent) of the research participants have had sexual relations. The research results also reflect that sexually active adolescents more often (with statistical significance) feel unhappy, experience anger, aggression and tension at school and have thought about committing suicide, in comparison with their contemporaries who have no sexual experience. Adolescent problems (like smoking, abuse of alcohol and other narcotics, early sexual relations and poor psychoemotional states) have common roots and are interrelated; therefore, they should be solved in a complex way as a whole, and intervention measures should be related with each other. [From the publication]