Buvusių dvarų sodybos

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Buvusių dvarų sodybos
In the Book:
Tauragės kraštas : istorija, kultūra, meno paminklai / sudarytoja Dalia Klajumienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. P. 321-373
Summary / Abstract:

LTTauragės krašte iki Antrojo pasaulinio karo būta per 60 dvarų sodybų. Iki šių dienų kompleksiškai neišliko nei viena - pakeisti teritorijų planai, apleisti parkai, dalis statinių sunaikinta, likusių architektūra prarado pirmines formas. Straipsnyje pristatomi bent kiek geriau šiame rajone išlikusios (Adakavo, "Mažoji" Batakių, Lankininkų (Teodoravo), Oplankio, Lauksargių, Lomių, Tauragės, Trepų) arba neišlikusios (Drąslaukio, Gaurės, Jocių, Norkiškės), bet buvę reikšmingos, šiandienos požiūriu turinčios vertingų architektūros ar istorijos raidos ypatumų dvarų sodybos. Dvarai kūrėsi daugiausia palei Jūros, Šešuvies, Ančios upes ir svarbius kelius (nuo XVI a. per Tauragę ėjusį kelią iš jungusį Prūsiją ir Livoniją, 1830 m. pradėtą tiesti Rygos-Tauragės plentą). Dabartinio Tauragės rajono ribose beveik neišliko mūro reprezentacinės architektūros pavyzdžių; čia daugiausia vienaukščius medinius dvarelius (vad. ponų namai) ir mūrinius ūkinius kompleksus statėsi vidutiniai ir smulkūs vietos bajorai, jų architektūroje daugiausia remtasi valstietiškos statybos tradicijomis, stilinės formos naudotos nenuosekliai. Vyrauja XIX a. antrosios pusės istorizmo architektūros pavyzdžiai, ūkiniai ir gamybiniai pastatai. Ankstyvesni, XVIII a. pastatai išliko tik fragmentiškai (Mažųjų Batakių dvaro ponų namas). Didesnės, turtingų aristokratų dvarų sodybos (Tauragės, Trepų, Adakavo) buvo projektuotos profesionalių architektų. Pietvakarinėje Tauragės krašto dalyje buvusių dvaro sodybų architektūrą smarkia Prūsijos architektūros įtakos, kurios ryškiausiai atsispindėjo ūkinių ir gamybinių pastatų formose, statybinių medžiagų naudojimo specifikoje ir pastatų tūriuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvarai; Dvaro rūmai; Tauragės kraštas; Manors; Manor house; Taurages region.

ENBefore the World War II, Tauragė region counted more than 60 country seats. However, no one country seat has remained: territory plans were changed, parks neglected, part of buildings destroyed, and the rest of architecture lost its forms. The article presents better survived (Adakavas, Little Batakiai, Lankininkai (Teodoravas), Oplankis, Lauksargiai, Lomiai, Tauragė, and Trepai) and mostly important (Drąslaukis, Gaurė, Jociai, and Norkiškė) country seats possessing valuable architecture and historical features. Country seats were established near the rivers Jūra, Šešuvė, and Ančia or the most important roads (from the 16th century, next to the road from Prussia to Livonia, which went through Tauragė, and Ryga-Tauragė road, which was started to built in 1830). Examples of our representative architecture are not present in Tauragė region. Middle and small farmers mostly built single-floor wooden houses (so called master’s houses) and brick household complexes. Their architecture was based on rural building traditions; stylistic forms were inconsistent. Household and production buildings made in historical architecture style of the second half of the 19th century are mostly common there. Earlier buildings, constructed in the 18th century, are present in fragments only (master’s house of Little Batakiai). Bigger country seats that belonged to well-off aristocrats (Tauragė, Trepai, Adakavas) were designed by professional architects. Country seats in the South-West of Tauragė region were greatly influenced by Prussian architecture; this was mostly represented in forms of household and production buildings, the use of construction materials, and volumes of buildings.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13279
Updated:
2020-09-20 21:16:13
Metrics:
Views: 94
Export: