Lietuvos konsulatai Skandinavijoje 1921-1940 metais

LTMonografijoje nuosekliai pateikiama ir argumentuotai pagrindžiama Lietuvos konsulatų Skandinavijoje steigimo bei funkcionavimo proceso 1921-1940 metais koncepcija. Lietuvos konsulatams Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje buvo keliami uždaviniai: informuoti tų šalių spaudą apie Lietuvą ir jos siekius, intensyvinti prekybinius ryšius, palaikyti ryšius su lietuvių emigrantais, remti atvykstančius lietuvius. Skiriamas dėmesys lietuvių kultūros palikimo, Lietuvos mokslo, meno, muzikos propagavimui, politinėms problemoms. Autorė išskiria keturis ryškesnius veiklo etapus. Kiekvienas etapas pradedamas veiksnių ir motyvų, lėmusių Lietuvos konsulatų tinklo Skandinavijoje kūrimą bei plėtrą, tyrimu ir baigiamas konsulų veiklos prekybos ir ekonominių santykių, propagandos, kultūros, politikos srityse analize. Dėmesys skiriamas ne tik konsulų veiklai bet ir asmeniui. Aprašoma konsulų Vytauto Gylio, Bjarne Nielsen, Adolf Gustav Ring, Hilmar Marinus Hansen ir kt. veikla. Iš pradžių Lietuvos konsulatai užsienyje veikė vadovaudamiesi Rusijos imperijos įstatymais. Vėliau šie buvo pritaikyti Lietuvai naudingomis sąlygomis ir sudaryta sava įstatymų bazė. Lietuvos kosulinė tarnyba buvo pavaldi Užsienio reikalų ministerijai. Buvo keturi pagrindiniai konsulų rangai: generalinis konsulas, konsulas, vicekonsulas ir kosulinis agentas. Skandinavijos konsulatų veikla pateikiama bendrame Lietuvos konsulatų veiklos Europos valstybėse kontekste. Knygoje paskelbti duomenys apie visus Lietuvos konsulatus užsienyje. Pateikta 14 suvestinių lentelių.Reikšminiai žodžiai: Diplomatijos istorija; Skandinavijos šalys (Scandinavian states).

ENUntil 1918 Lithuania did not have nor trade representative offices, neither traditions of economic representation. The representative offices established abroad for political representation of Lithuania also performed the functions of consulates (they issued passports to Lithuanians coming back from abroad to Lithuania). The representation of economic interests of Lithuania, defence or search for the new markets was not the main their puipose. Trade matters in Berlin and Copenhagen in 1919 was the concern of commercial attaches appointed by the Ministry of Commerce, Industry and Finances. Therefore, there was no special need to establish consulates abroad in the end of 1918 - first half of 1919. It appeared later - in the second half of 1919, when rapid juridical recognition was not obtained. The question of not only representation of political interests of Lithuania arose but also establishment of real economic relations, matters of lending, transit of goods through Liepoja and other. First of all Career Consulates were started to establish in 1919 and when it was impossible - Consular Agents or Honorary Consuls. The network of Career Consulates was rapidly started to establish in 1921 and Honorary Consulates - in 1924. During the period of 1919-1940 there were established and operated 96 Career and Honorary Consulates, 27 of them - in Scandinavia. Lithuanian consular service was under control of the Ministry of Foreign Affairs and diplomatic mission in the host country. Lithuania had four main consular ranks: Consul General, Consul, Vice-Consul and Consular Agent.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History