Vaikų vasaros laisvalaikio kultūros socialinis-edukacinis diskursas laisvės fenomeno kontekste : disertacija

LTDisertacijoje, remiantis antipozityvistine laisvalaikio samprata ir taikant laisvės fenomeno prasmių kontekstualizavimą, analizuojamas vaikų vasaros laisvalaikio kultūros socialinis – edukacinis diskursas, išryškinamos į vaiką orientuotos vasaros laisvalaikio kultūros paradigmos viešinimui reikšmingos teorinės, empirinės žinios. Istorinio – kultūrinio rekonstrukcionizmo pagrindu aiškinama vaiko ir šeimos laisvalaikio edukacinio prasmingumo sampratų genezė įvairiose visuomenės epochose. Apibūdinamas vaiko ir šeimos laisvalaikio, kaip suaugusiųjų bei vaiko bendro gyvenimo namuose, privačioje ar viešojoje aplinkose, istorinių sampratų genezės kultūrinis, informacinis prasmingumas nūdienai. Pademonstruojama, kaip galima suprasti vaikų vasaros laisvalaikio kultūros socialinio – edukacinio diskurso prasmes taikant vieną iš kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodų – nestruktūruotą, laisvąjį teminį vaikų rašinį, kuris yra naratyvinis tekstas, atskleidžiantis vaikų kultūros patirtį tokiose kasdienio gyvenimo situacijose kaip vaikų laisvalaikis vasaros atostogų metu. Išryškintas dvejopo pobūdžio vaikų vasaros laisvalaikio kultūros suvokimas (tradicinio ir "laisvojo" ugdymo(si) paradigmų kontekstuose): "vaikas – nuo suaugusiojo priklausomas socialinis, kultūrinis individas" vs "vaikų vasaros laisvalaikis – vaiko laisvės raiškos fenomenas". Atliktas tyrimas leidžia demistifikuoti vaiko, kaip savarankiško, atsakingo laisvalaikio turinio, formų kūrėjo, vaidmenis jame bei sudaro galimybes į vaiką orientuoto diskurso, kaip pagrindinio, viešinimui, rekonstruojant jau turimas bei kuriant naujas žinias suaugusiems (tėvams, pedagogams, neformaliojo ugdymo specialistams ir kt.).Reikšminiai žodžiai: Atostogos, mokinių; Vaikai; Mokiniai.

ENThe socio-educational discourse of child summer leisure culture is analysed, the paradigms of child-focussed summer leisure culture, theoretical and empirical knowledge, significant to publicity, are highlighted in the thesis based on anti-positivist conception of leisure and application of contextualisation of the meanings of the freedom phenomenon. The genesis of the concepts of educational meaningfulness of child and family leisure in various social epochs is explained on the basis of historical-cultural reconstructionism. Cultural, informational meaningfulness of the genesis of historical conceptions of child and family leisure, as co-habitation of adults and children at home, in private or public environment, for today is described. It is demonstrated how meanings of socio-educational discourse of child summer leisure culture can be understood by applying one of qualitative research data collection methods, i.e. unstructured, free thematic children’s composition, which is a narrative text, revealing the experience of child culture in such everyday situations as children’s leisure during summer holidays. A twofold perception of children’s summer leisure culture (in the context of traditional and “free” (self) education paradigms): “the child is a social and cultural individual dependent upon an adult” vs. “children’s summer leisure as a phenomenon of a child’s freedom phenomenon” is highlighted. The performed study enables to demystify the roles of a child, as a creator of the content and forms of an independent and responsible leisure, in it and provides possibilities for a child-focussed discourse, as a major aspect of publicity by reconstructing the available and generating new knowledge for adults (parents, educators, non-formal education professionals, etc.).

• Discourse on the identity of childhood policy : self-contextualisation of indoctrinated meanings in documents on education / Sergejus Neifachas. Socialiniai mokslai. 2012, Nr. 1 (75), p. 17-29.
• Mokytojų ir mokinių pedagoginė sąveika: mitologizuotas vs realus pasaulis / Audronė Juzė Juodaitytė, Daiva Malinauskienė. Pedagogika. 2018, 130, 2, p. 105-115.
• Vaikų kultūros tyrimų socialinis-edukacinis diskursas postmodernioje visuomenėje / Aušra Kazlauskienė, Daiva Malinauskienė. Mokytojų ugdymas. 2011, Nr. 17, p. 111-118.