Vilniaus literatūrų kontrapunktai : ankstyvasis modernizmas, 1904-1915

LTMonografijos objektas - daugiakalbė XX a. pradžios Vilniaus literatūra ir jos modernizacijos procesų lyginamoji analizė. Tyrimas apima literatūrą penkiomis didžiausiomis Vilniaus tautų kalbomis - lietuvių, lenkų, jidiš, baltarusių ir rusų. Pateikiamas bendras daugiakalbės Vilniaus literatūros istorinės faktografijos modelis, pagal kurį būtų galima orientuotis tiriant modernizmo raidą, susisteminti penkių literatūrų istorijų duomenis. Siūlomas daugiakalbio Vilniaus modernizmo istorinės raidos modelis. Išskiriamos trys ankstyvojo Vilniaus modernizmo paradigmos - revoliucinės prometėjiškosios, neoromantinės apoloniškosios, ir vitalistinės dionisiškosios pasaulėvokos dominantės, kurios iškyla maištinguoju 1904-1907 m. laikotarpiu, 1908-1912 m., kultūrinės veiklos pakilimo periodu, ir 1912-1915 m., brandžiausių Vilniaus ankstyvojo modernizmo kūrinių pasirodymo laikotarpiu. Šių paradigmų prigimtis traktuojama hermeneutiškai - kaip simboliniai literatūros atsakai į socialinės, politinės, kultūrinės modernizacijos procesus, o ne kaip pasyvus šių procesų atspindys arba kaip didžiųjų Europos literatūrų įtakos padarinys. Keliakalbių tekstų raidos kontrapunktai rodo, kad tarp bręstančių tautinių literatūrų Vilniuje klostėsi savita tarpinė kultūrinė sistema. Šios tarpinės sistemos atpažinimas leidžia aiškiau suvokti kiekvienos tautinės literatūros raidos procesą. Mokslinė nuostata yra ta, kad penkios tautinės literatūros XX a. pradžios Vilniuje koegzistavo ne mechaniškai, kaip kultūriškai svetimos teritorijos ar atomai, o kaip sistemos sistemoje. Tai savo ruožtu dar kartą patvirtina Vilniaus kultūrinį unikalumą, jo policentriškumo ir vienovės darną.Reikšminiai žodžiai: Modernizmas; Neoromantizmas; Daugiakalbystė; Proza; Vilnius; Modernism; Neoromanticism; Multilingualism; Prose; Vilnius.

ENThe subject of the monograph is the multilingual Vilnius literature of the beginning of the 20th century and comparative analysis of its modernization processes. The study covers the literature, written in the five languages, most widely used by Vilnius nationalities, i. e. Lithuanian, Polish, Yiddish, Byelorussian and Russian. The overall model of historical factography of multilingual Vilnius literature is presented, according to which one can orient when studying the development of modernism and systematize the data of five histories of literature. The mode of historical development of multilingual Vilnius modernism is suggested. Three paradigms of early Vilnius modernism are distinguished, i. e. revolutionary Promethean, neo-Romanticist Apollonian and vital Dionysian worldview dominants, arising during the rebellious period of 1904-1907, the cultural activities rising period of 1908-1912 and the period of 1912-1915, when most mature works of early Vilnius modernism were published. The nature of paradigms is treated hermeneutically – as symbolic response from the literature to the social, political and cultural modernization processes, rather than a passive reflection of the processes or the influence by the big European literature. The counterpoints of development of multilingual texts show that among the developing national literatures a peculiar cultural system was developing in Vilnius. The recognition of the said system allows for a more clear perception of the process of development of each national literature. The scientific position is that the five national literatures coexisted in Vilnius in the beginning of the 20th century not mechanically, as culturally foreign territories or atoms, but as systems within the system, which, in turn, one more time substantiates the cultural uniqueness of Vilnius and the harmony of its unity.