Lietuvos jaunimo socialinės politinės vertybės: savanaudiškumas ir pilietinės veiklos

LTPraėjus beveik dviems dešimtmečiams nuo Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, jau užaugo gyventojų karta, kurios vertybės formavosi naujojoje demokratinėje politinėje sistemoje. Dar politinių transformacijų pokomunistinėse šalyse pradžioje mokslininkai pabrėžė, kad viena esminių kliūčių efektyviam naujųjų demokratijų veikimui yra šios sistemos neatitinkančios, sovietmečiu susiformavusios gyventojų vertybinės orientacijos ir iš jų kylantys lūkesčiai. Vertybiniai pokyčiai yra siejami su gyventojų kartų kaita. Į kiekvieną augančią naują kartą žvelgiama su viltimi, kad šiai kartai bus būdingos stipresnės demokratinės vertybės, didesnis pilietinis aktyvumas nei vyresniems gyventojams. Tačiau tyrimų duomenys rodo, kad jaunoji Lietuvos gyventojų karta skiriasi nuo vyresniųjų itin mažu rinkiminiu aktyvumu ir silpna parama politinei bendrijai, jiems būdingos silpnesnis bendruomeninis solidarumas nei vyresniems gyventojams. Straipsnio tikslas - pamėginti atsakyti į klausimą, kuris iš dviejų veiksnių - gyvenimo ciklo poveikio ar vertybinių pokyčių - yra svarbesnis aiškinant mažą Lietuvos jaunimo politinio aktyvumo lygį, menką paramą politinei bendrijai ir silpną bendruomeninį solidarumą. Pagrindinė straipsnio tezė - vyresnių kartų pilietinis ir politinis aktyvumas kyla iš "pareigos jausmo", tradicinių moralinių vertybių, jaunajai Lietuvos gyventojų kartai svarbesnės yra sekuliarios-racionalios vertybės. Būtent ši vertybinė skirtis yra svarbi aiškinant politinio ir pilietinio aktyvumo lygio ir pobūdžio skirtumus tarp jaunų ir vyresnių šalies gyventojų. [Iš leidinio]

ENAs almost two decades have passed since the declaration of the Independence of Lithuania, a generation of residents, whose values were shaped in the new democratic political system, has already grown. Already in the beginning of the political transformations in the post-Communist countries the scientists stressed that one of the essential obstacles for the efficient functioning of new democracies is the value orientations of the residents, which were shaped in the Soviet times and are failing to comply to the new system, as well as the expectations, arising from the said values. Changes in values are related with the change of generations of the residents. Every new growing generation is viewed with hope that it will characterize by stronger democratic values and a greater civil activity than that of more senior residents. However the data of studies show that the young generation of Lithuania’s residents is different from the older one by an especially small election related activeness and a weak support of the political community, they characterize by the weaker community solidarity than that of the older residents. The article attempts to answer the question which of the two factors – influence of the life cycle or the changes of values, is more important when interpreting the low level of political activeness of young people of Lithuania, their insignificant support to the political community and their week community solidarity. The statement of the article – the civil and political activeness of the older generations comes from the “feeling of duty”, traditional moral values, the secular-rational values are more important for the younger generation of Lithuania’s residents. The said value divide is important for interpretation of the difference of the character and level of political and civil activeness between the younger and older residents of the country.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology