Netvirtapradžių žodžio galo dvibalsių vienbalsinimo tendencijos pietų panevėžiškių patarmėje

LTStraipsnyje aptariamà pietų panevėžiškių patarmėje tolydžio stiprėjanti tendencija atstatyti galiniuose skiemenyse dvibalsius ai, ei, au užuot juos dėsningai vienbalsinus. 2006–2007 m. medžiagoje formų su ištartu dvibalsiu yra maždaug 6 kartus daugiau, negu jų vartota XX a. trečiajame ketvirtyje. Dažniausiai nevienbalsinami prieveiksmių baigmenys – balsiai sistemingiausiai tariami veiksmažodžių formose (esamojo, būtojo kartinio ir būtojo dažninio laikų vienaskaitos pirmas ir antras asmenys). Atrodo, kad nevienbalsinamos formos XX a. medžiagoje dažniau pasitaikė sintagmos viduje – pastarųjų metų duomenys leidžia kalbėti apie šio skirtumo niveliavimąsi. Dažniau pasitaikančios žodžių formos su dvibalsiu gali būti aiškinamos keliomis priežastimis: gretimų tarmių ir bendrinės kalbos įtaka, poreikiu intonaciškai akcentuoti tam tikrus sintagmos žodžius, emocinio santykio raiška ir pan. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dialektologija; Tarmė; Pietų panevėžiškių patarmė; Dvibalsiai; Monoftongizacija; Monophthongization; Diphthongs; South Panevėžys subdialect.

ENThe tendencies of reconstruction of diphthongues ai, ei, au in the last syllable of the word instead of regular monophthongization become increasingly stronger in the South Panevėžys subdialect. According to 2006-2007 data, there are about six times more forms with a pronounced diphthong used now than there were in the 3rd quarter of the 20th century. In general, it is the endings of adverbs (in their positive and comparative forms) that tend to be non-monophthongized; vowels are most systematically pronounced in the forms of verb (the singular 1st and 2nd persons of present, simple past and frequentative past tenses). 20th-century materials suggest that non-monophthongized forms occur within the syntagma more often, while data of the last few years show this difference to be disappearing. The increase of non-monophthongized forms may be explained by several reasons such as the influence of neighbouring dialects and the standard language, the need to emphasize certain words of a syntagma, the expression of emotional relation, etc.