Gardino konvokacija: Lietuvos iždo ir valstybės gelbėjimas

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos konvokacijos Gardine (Gardino konvokacija) sušaukimo aplinkybės, jos sudėtis, programa, eiga, nutarimas, vaivadijų ir pavietų nuostata dėl mokesčių ir nutartų mokėti mokesčių įplaukos į iždą, jo reikšmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) gynybai. Gardino konvokacijos poreikį lėmė: 1) nuolat ardomi seimai ir sprendimų nebuvimas; 2) tuščias Lietuvos iždas; 3) Rusijos antpuolių pavojus, noras išlaisvinti jos užgrobtas LDK; 4) J. Lubomirskio (Lenkija) opozicijos ir dalies didikų abejingumas gyvybiniams LDK reikalams. Juridinį statusą konvokacijai suteikė valdovo pritarimas, jo paties dalyvavimas Bialoje, savo atstovo su instrukcija pasiuntimas į Gardiną ir konvokacijos nutarimo patvirtinimas. Svarbiausias Gardino konvokacijos uždavinys buvo uždėti mokesčius ir jų įplaukomis į iždą sumokėti skolą kariuomenei, pratęsti jos samdymą, užtikrinti derybų su Rusija komisarų aprūpinimą, išvaduoti okupuotą teritoriją bei padengti bent dalį kitų svarbių skolų. Mokesčiai buvo renkami tik tuose pavietuose ir vaivadijose, kur nebuvo karo veiksmų ir kurie nebuvo visiškai sunaikinti. Daugiau kaip pusė (67%) padūmės įplaukų buvo surinkta vakarinėje LDK dalyje - Žemaitijoje, Vilniaus ir Trakų vaivadijose. Daugiausia įplaukų buvo tikimasi sulaukti iš padūmės. Iš konvokacijos nutarimu uždėtų mokesčių buvo surinkta 757 tūkst. auksinų; iš jų padūmės įplaukos sudarė 74%. Gardino konvokacija sudarė galimybę papildyti Lietuvos iždą, padėjo spręsti valstybės apsaugos ir gynybos gyvybinius reikalus.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Gardinas; Suvažiavimai; Mokesčiai; Iždas; Muitai; Pavietai; Seimai; Convocations; Treasury.

ENThe article analyzes the circumstances of the Lithuanian convocation in Grodno (the Grodno convocation), its composition, programme, progress, decisions, the voivodeships’ views of the taxes and the income from the taxes, which were decided to be paid into the treasury and the significance of the convocation to the defense of the Grand Duchy of Lithuania. The need for the Grodno convocation resulted from: 1) the continuously disrupted sejms and absence of decisions; 2) the empty treasury of Lithuania; 3) the danger of Russian attacks and the wish to liberate the territories, occupied by the Russians; 4) the indifference of J. Lubomirski’s (Polish) opposition and a part of nobles to the relevant issues of the Grand Duchy. The legal status was given to the convocation by the consent from the ruler and his own participation in Biala, sending of his representative with the instruction to Grodno and conformation of the resolutions of the convocation. The most important task of the Grodno convocation was to impose taxes and pay the debt on the income of the taxes into the treasury to the army, continue the recruitment into the army, ensure the supply to the commissioners, involved with negotiations with Russia, liberate the occupied territory and cover at least a part of other important debts. The taxes were collected only in those voivodeships, where no military actions were performed, and which were not completely demolished. More than a half (67%) of income was collected in the Western part of the Grand Duchy, i. e. in Samogitia, Vilnius and Trakai voivodeships. 757 thousand goldens were collected as the result of the convocation’s decision to impose taxes. The Grodno convocation created the possibilities to increase Lithuania’s treasury and helped to resolve the relevant issues of defense of the state.