Šiaurės vidurio Lietuvos vandenvardžių daryba

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šiaurės vidurio Lietuvos vandenvardžių daryba
In the Journal:
Lituanistica. 2004, Nr. 4, p. 63–77
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama Šiaurės vidurio Lietuvos vandenvardžių daryba. Analizuojami 724 hidronimai ir 103 upių dalių vardai. Autorė siekia nustatyti vandenvardžių darybos būdus bei formantus. Hidronimai straipsnyje skirstomi į pirminius ir antrinius, pastarieji – į priešdėlių, priesagų, galūnių vedinius, sudurtinius ir sudėtinius vardus. Teigiama, kad Šiaurės vidurio Lietuvos vandens telkinių vardai chronologiškai nėra vienalyčiai. Upių ir ežerų vardai, sudarantys hidronimų branduolį, yra senesni už kitų vandens telkinių vardus. Konstatuojama, kad vandens telkinių vardai sudaryti pagal bendrinių žodžių darybos būdus: yra priešdėlių, priesagų, galūnių vedinių, sudurtinių ir sudėtinių vardų. Taip pat skiriamas tik tikrinių žodžių darybai būdingas būdas – pirminiai hidronimai. Teigiama, jog vandenvardžių darybai būdinga tai, kad dauguma pirminių hidronimų padaryta iš įvairios reikšmės daiktavardžių: daugiausia iš fiziografinių terminų, vietų pavadinimų su priesaga –yn-. Vyrauja antriniai vardai: sudurtiniai ir sudėtiniai vardai bei priesagų vediniai. Priešdėlių ir galūnių vedinių yra po keletą vardų. Konstatuojama, kad beveik 60 procentų vardų sudaryta sudūrimo ir sudėjimo būdu. Tokiu atveju pirmasis dėmuo rodo objekto skiriamąjį požymį, o antrasis dėmuo dažniausiai yra objekto bendrinis pavadinimas – upė, upelis, duburys, duobė. Pažymima, kad hidronimų pamatiniais žodžiais eina įvairios reikšmės bendriniai žodžiai bei įvairių klasių tikriniai žodžiai: asmenvardžiai, gyvenamųjų vietų vardai, kiti hidronimai bei toponimai.Reikšminiai žodžiai: Šiaurės-vidurio Lietuva; Vandenvardžiai; Nothern Lithuania; Hydronyms.

ENThe article deals with the derivation of hydronyms from the middle part of Nothern Lithuania. Derivation is the starting point in the description of toponyms. The main intention is to establish the derivational modes. The usual mechanisms of derivation (primary toponyms, preffixation, suffixation, affixsation, compounding) are observed. Most hydronyms are derived by the mode of compounding (personal name + object’s name, noun + object’s name) and suffixation; preffixation, affixation, primary toponyms are not so popular. Usually hydronyms are derived from appellatives. [From the publication]

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13233
Updated:
2018-12-17 11:22:40
Metrics:
Views: 86    Downloads: 8
Export: