XVI-XVII a. Lietuvos totorių moterų įvardijimo struktūra

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
XVI-XVII a. Lietuvos totorių moterų įvardijimo struktūra
In the Journal:
Lituanistica. 2004, Nr. 4, p. 39-52
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama XVI–XVII a. Lietuvos totorių moterų įvardijimo struktūra. Moterų įvardijimai skirstomi į asmenvardžius ir prievardžius, t.y. asmenvardžius paaiškinančius bendrinius žodžius. Asmenvardžius autorė skirsto į vardus ir šeimos asmenvardžius, t.y. iš šeimos narių antroponimų sudarytus moterų asmenvardžius. Konstatuojama, kad XVI–XVII a. funkcionavo slaviška Lietuvos totorių moterų įvardijimo sistema, kurią galima apibūdinti kaip negriežtą standartą. Apibendrinus sukauptą medžiagą, teigiama, kad pagal asmenvardžių skaičių totorių moterų įvardijimus galima suskirstyti į vienanarius – septynnarius. Vienas įvardijimas yra dešimtnaris. Su vardu užrašyti 79,4% totorių moterų įvardijimų. Autorė teigia, kad tarp moterų įvardijimo ilgio ir vardo yra ryšys: kuo daugiau įvardijime asmenvardžių, tuo didesnė tikimybė, jog tarp jų bus vardas. Pažymima, kad visi keturnariai ir ilgesni įvardijimai užrašyti su vardu, o moterų šeimos asmenvardžiai dažniausiai sudaromi iš sutuoktinio įvardijimo, kartais – iš tėvo įvardijimo, o vienas asmenvardis yra sudarytas iš sūnaus įvardijimo. Pažymima, kad kiekvienas įvardijimas gali turėti ar neturėti prievardį, t.y. asmenvardžius paaiškinantį bendrinį žodį ar jo junginį. Pagal reikšmę prievardžius autorė suskirsto į keturias leksines semantines grupes: giminystės ir šeimyninės padėties, luomo, pareigybės ir tautybės. Konstatuojama, kad prievardžio vieta įvardijime paprastai nefiksuota: galima prievardžio prepozicija, interpozicija, postpozicija, išskyrus luomo prievardžius, kurie visada yra prepoziciniai.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos totoriai; Lietuvos totorės; Totorių vardynas; Lithuanian Tartar; Lithuanian Tartar women; Tartar women namings.

ENIn the 16–17 c. there functioned a Slavonic system of naming Lithuanian Tartar Women. This was not a strict standard. According to the number of the constituents in proper namings they can be divided into one-, two-member names, etc. up to seven-member personal names. Only one proper name with ten constituents was recorded. 79.4 per cent of Tartar women namings include the first name. There exists a link between the length of the naming and the presence of the first name: the longer the naming the greater is the probability that the first name is included. All four-member and longer namings are recorded with the first name. Personal namings contain one first name or no more names at all. An exception is three names containing two first names each. Women’s personal names usually consist of the spouse’s naming, sometimes father’s name; one personal naming includes son’s name. Each name either has or has no common nouns, i.e. word combinations explaining the names attached. Three is the largest number of such explanatory words in a naming. According to their meaning these words can be divided into four lexico-semantic groups, such as kinship and family status, class, post and nationality. The position of these words in a naming is not fixed – it can occur in preposition, interposition and postposition. An exception is only the words that are always found in preposition. [From the publication]

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13231
Updated:
2018-12-17 11:22:40
Metrics:
Views: 41    Downloads: 2
Export: