Taikomosios emblemos Vilniaus bažnyčiose ir jų literatūriniai šaltiniai

LTStraipsnyje nagrinėjamos taikomosios arba dekoratyviosios emblemos, puošiančios šiuo metu veikiančias XVII-XVIII a. Vilniaus bažnyčias. Pagrindinis tyrimo objektas – žodinė šių emblemų dalis, vadinamoji inscriptio arba lemma. XVI a. Europos literatūrą praturtino naujas emblemos žanras, kurio vienas svarbesnių ypatumų buvo praktinis emblemos pritaikomumas puošybiniams tikslams. Todėl kelis šimtmečius įvairių sričių menininkai ir amatininkai naudojo literatūrines emblemas kaip dekoratyvinį elementą papuošalų, ginklų, indų, baldų, kilimų, pastatų ir daugybės kitų objektų puošyboje. Šį reiškinį pastebime ir XVII-XVIII a. Vilniaus bažnyčių dekore. Dvidešimt septynių emblemų inskripcijų tyrimas atskleidė, kad Vilniaus bažnyčiose esančios taikomosios emblemos buvo kuriamos remiantis arba Šventuoju Raštu (įrašui buvo parenkama trumpa Biblijos citata), arba gerai žinomomis literatūrinėmis emblemomis. Kalbant apie pastarąjį šaltinį, paaiškėjo, kad vienos dekoratyviosios emblemos yra tikslios garsių XVI a. literatūrinės emblemos kūrėjų kopijos, kur įrašas, ikona ir turinys perimti be pakeitimų, išsaugant ir tą patį pavidalą, ir turinį, kitos – tai variacijos populiariomis įvairios tematikos literatūrinėmis emblemomis, keičiant tiek verbalinę, tiek vizualinę dalį ir pritaikant jas prie bendros bažnyčios ar koplyčios puošybos idėjos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emblemos; Epigrama; Bažnyčios; Vilnius; Antika; Emblem; Epigram; Churches; Vilnius; Antiquity.

ENThe article analyses adapted or decorative emblems in Vilnius churches that date from the 17th–18th centuries. The basic object of study is the part of the emblem consisting of words, called in Latin the inscriptio or lemma. Sixteenth century European literature was enriched by emblems – a new genre, which had as one of its most important properties the practical applicability of the emblem for decorative purposes. For several centuries artists and craftsmen of various fields used literary emblems as decorative elements on furnishings, weapons, crockery, chairs, rugs, buildings and many other objects. This phenomenon is also noticeable in the décor of 17th–18th century Vilnius churches. A study of the inscriptions on 27 emblems showed that the emblems in Vilnius churches were adapted from Holy Scripture (short quotations from the Bible), or from well known literary emblems. In relation to the latter, the study found that some of the most decorative emblems are exact copies of emblems by famous 16th century creators of literary emblems, with the inscription, icon and content being adopted without any changes, keeping even the same shape and content; while some others are variations of popular literary emblems of various themes, with only minor changes being made to the verbal or visual aspect to adapt them to the general decorative them of the church or chapel.