Kęsgailų Žemaitija. Kelios pastabos apie Kęsgailų valdymą Žemaitijoje (1442-1527)

LTXV a. II pusės Kęsgailų giminės įsigalėjimas Žemaitijoje sietinas ne vien tik su valdovo parama šiai giminei. Vargu ar ši giminė būtų sąmoningai susiejusi savo asmeninį dvarą su Žemaitijos administravimo sistema, jeigu nebūtų turėjusi vietos bajorų viršūnės palankumo. XV a. I pusėje didžioji žemaičių bajorijos dalis Kęsgailos atžvilgiu buvo nusistačiusi priešiškai. Aiškus vietinės bajorijos suartėjimas su Kęsgailų gimine įvyko XV a. viduryje. XV a. II pusėje - XVI a. pr. seniūno aplinkoje išsikristalizavo kelios žemaičių bajorų giminės, karta iš kartos paveldėjusios teisę į Žemaitijos valsčių valdytojų-tijūnų pareigybes. Dar iš XIV a. paveldėta silpna Lietuvos valdovo valdžia Žemaitijoje (ypač už dk domeno buvusioje dalyje) leido seniūnui išplėsti savo kompetenciją ir perimti dalį valdovo funkcijų (žemėvaldos dalijimo, teismo). Kęsgailos tapo vienintele jėga, turėjusia įtakos tijūnų karjerai. Kęsgailos savo valdžią Žemaitijoje įtvirtino griežtindami valstybės valsčių administravimo kontrolę. Šalia teisiškai valstybės pareigūnais buvusių tijūnų Kęsgailos skyrė tik jiems atskaitingus savo tarnybininkus-vietininkus. Pastarieji kėlė tijūnų nepasitenkinimą, tad Kęsgailų ir Žemaitijos bajorijos viršūnės (tijūnų) interesai išsiskyrė. XVI a. pradžioje suintensyvėjusios valdovo pastangos iš valstybės regionų ir bajorų korporacijų gauti papildomų pajamų sudarė palankias sąlygas Žemaitijos tijūnams spręsti jų santykių su seniūnu klausimą seime. Sutvirtinti silpstančią savo padėtį visuomenėje tijūnai siekė iš valdovų gautomis privilegijomis.Reikšminiai žodžiai: Kęsgailų giminė; Žemaitija (Samogitia); Žemaitijos seniūnas; Ponų Taryba; Kazimiero privilegija; Kęsgaila; Samogitia; Grand Duke of Lithuania; Grand Duke; Samogitian noblefamilias.

ENThe entrenchment of Kęsgailas in Samogitia in the 2nd half of the 15th century should be related not only to the ruler’s support. The family would have hardly related their personal manor with the administrative system of Samogitia, if it did not have any benevolence from the local nobles. In the 1st half of the 15th century most Samogitian nobles were antagonistic to Kęsgailas. Clear nearing between the local nobles and the Kęsgailas occurred in the middle of the 15th century. In the 2nd half of the 15th – the beginning of the 16th century, several Samogitian noble families, who, from one generation to another, inherited the right to titles of Samogitian district rulers, crystallized in the elder’s environment. The weak power of the ruler of Lithuania in Samogitia, inherited from the 14th century (especially in the part outside the domain of the Grand Duchy) provided the elder the possibility to expand his competence and take over a part of the ruler’s functions (granting the landownership rights, handling courts). The Kęsgailas became the only force, which had influence on Samogitian district rulers’ careers. They entrenched their power in Samogitia by tightening the district administration control. Together with Samogitian district rulers, which were the legitimate state officials, the Kęsgailas appointed their own officers, who raised discontent among the Samogitian district rulers, therefore the interests of the Kęsgailas and other Samogitian nobles became different. The ruler’s attempts to receive additional income from the state’s regions and nobles’ corporations, which intensified in the beginning of the 16th century, brought favourable conditions for the Samogitian district rulers to resolve the issue of their relations with the elder in the Sejm. The Samogitian district rulers attempted to strengthen their positions in the society by the privileges, received from the ruler.