LT1941 m. karas, dvi okupacijos suardė natūralų lietuvių literatūros raidos procesą. Šio laikotarpio literatūra plėtojosi dviem kryptimis: vienai priklausė kūrėjai, kurie liko ir rašė Lietuvoje, kitai – tie, kurie pasitraukė į Sovietų Sąjungos gilumą. Straipsnyje aptariama to meto lietuvių poezija, nes ji sudaro didžiąją dalį visos karo laikotarpio literatūros. Kultūrinis šalies gyvenimas tuo metu buvo intensyvus, svarbiausi procesai vyko Lietuvoje. Reikšmingiausi poezijos reiškiniai buvo V. Mykolaičio-Putino kūryba (poezijos rinkinys "Rūsčios dienos"), taip pat – jaunosios poetų kartos (K. Bradūno, A. Nykos-Niliūno, H. Nagio, V. Mačernio ir kt.) atėjimas. Šių poetų kūrybą reprezentuoja literatūros almanachai "Kūrybos laiptai", "Metūgės", "13" ir kt. Iš į Sovietų Sąjungą pasitraukusių poetų daugiau dėmesio straipsnio autorė skiria S. Nėries kūrybai. Apibendrinant teigiama, kad Antrojo pasaulinio karo ir vienų, ir kitų poetų kūrybai būdinga "egzistencinio motyvo stiprinimas, ryškinant tamsiuosius būties pradus ir ribines situacijas".Reikšminiai žodžiai: Lietuvių poezija; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Vincas Mykolaitis-Putinas; Neoromantikai; Modernumas; Lithuanian poetry; Second World War; Vincas Mykolaitis-Putinas; Neoromantics; Modernity; Neoromantizmas; Sonetas; Egzistenciniai motyvai; Politinė emigracija; Neoromanticism; Sonnet; Existential motives; Political emigration.
ENThe war in 1941 and two occupations interrupted natural development of Lithuanian literature. Two trends in the development of literature are observed at that time: authors who stayed and continued writing in Lithuania are attributed to the first one, and those who retreated far into the Soviet Union belong to the second one. The article deals with Lithuanian poetry of the time because it constitutes the largest part of literature created during the war. The country’s cultural life was intense at that time, major processes took place in Lithuania. Works by Vincas Mykolaitis-Putinas (collection of poems “Rūsčios dienos” and the emergence of young poets’ generation (Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Henrikas Nagys, Vytautas Mačernio et al.) were the most significant phenomena in poetry. These poets’ creative path is represented by literary almanacs “Kūrybos laiptai”, “Metūgės”, “13” and other. The author of the article focuses more on the works by Salomėja Nėris among the poets who retreated to the Soviet Union. In summary, it is stated that “strengthening of existential motif by highlighting the dark aspects of existence and critical situations” is characteristic of the works created by both groups of poets during World War II.