Dialogas su tekstu

LTHermeneutika kultūros tekstų interpretacijoms pasiūlo savitą metodologinę prielaidą: jos turėtų būti grindžiamos ne subjektas - objektas opozicija (kaip buvo įtvirtinta Decartes.o pažinime), bet Aš su Kitu ir dialektikos samprata. Teksto kaip Kito samprata interpretaciją orientuoja plėtoti kaip dviejų balsų dialogą, privalantį išryškinti jų skirtumus ir gebantį įveikti jų svetimumo nuotolį. H.-G. Gadameris literatūros interpretavimo problemą susiejo su Kito nesuprantamumo problema ir susitelkė prie psichologinio-dialoginio kūrinio supratimo modelio. F. Schleiermacheris kūrinio interpretaciją suvokė kaip psichologinio nuotolio tarp Aš ir Kitas įveikimą, kad Kitas taptų savas, o Aš prisipildytų Kito prasmės; interpretacijos tikslas - kūrinio autorinės prasmės rekonstrukcija. W. Dilthey.us išskyrė ne tik psichologinį, bet ir istorinį nuotolį, kaip skiriantį Aš ir Kitą. M.Heideggeris dar radikaliau užginčijo objektyvaus mąstymo ir metodinio pažinimo vertę, įteisindamas hermeneutinį mąstymą. Pagal M. Heidegerį, teksto interpretacija svarbi ne kaip teksto pažinimo, bet kaip modernaus žmogaus gyvenimo būdas, suteikiantis jo egzistencijai būties savirefleksiją - tai ontologinio Kito savęs ieškojimas. Naujausios recepcinės teorijos linkusios tęsti M. Heidegerio ir H.-G. Gadamerio inspiruotą tekstų dialoginių interpretavimų kryptį. Hermeneutinio rato principu atskiro žodžio prasmė sukabinama ne tik su autoriaus, istorinio laiko, bet ir pačia visuotiniausia būties prasme. Interpretuoti tekstą reiškia gebėti suprasti iš naujo ir būti pokalbyje su Kitu.Reikšminiai žodžiai: Tekstas; Dialogas; Dialogo modelis; Interpretacija; Hermeneutika; Autorius; Text; Dialogue; Method of dialogue; Interpretation; Hermeneutics; Author.

ENHermeneutics offer interpretations of cultural texts a peculiar methodological precondition: they should be based not by the subject – object opposition (as provided for by Decartes), but by “I and the Other” and the concept of dialectics. The concept of the text as the Other forces to develop interpretation as a dialogue between two voices, which must highlight the differences and be able to overcome the distance, resulting from their foreignness. H.-G. Gadamer related the problem of interpretation of literature with the problem of failure to understand the Other and drew his attention to the psychological – dialogue model of comprehension. F. Schleiermacher perceived interpretation as overcoming of the psychological distance between the I and the Other, in order for the Other to become the own, and I would be filled with the meaning of the Other; the aim of the interpretation is reconstruction of the author meaning. W. Dilthey distinguished not only the psychological, but also the historical distance between I and the Other. M. Heidegger was even more radical in arguing against the value of impartial thinking and methodical cognition, legitimatizing hermeneutical thinking. According to M. Heidegger, interpretation of text is important not as cognition of text, but as the way of life of a modern person, providing the self-reflection of being to his existence, which is the search for the ontological Other self. The latest reception theories are inclined to continue the direction of dialogue interpretations of texts, inspired by M. Heidegger and H.-G. Gadamer. According to the principle of the hermeneutic circle, the meaning of an individual word is related not only to the meaning of the author or the historical period, but also with the most universal meaning of being. Text interpretation means the ability to understand anew and being in conversation with the Other.