Aukštaičiai: "ribų" sampratos

LTGyvenimu pulsuojanti visuomenė keičia "ribų" sampratas. Tapatybės suvokimui išlieka svarbūs erdvė, žemė, laikas. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti: viena, kaip žmonės suvokia savo tapatybes, kokie veiksniai pirmiausiai lemia žmonių išskirtinumą, ir, kas apibrėžia jų vietines "ribas", antra, kokie išlieka šie aukštaičių tapatybės "simboliai" modernizacijos procesuose. Lietuviai istorijoje ne kartą įrodė prieraišumą, meilę savo tautai, kraštui, žemei. Romantinių idėjų persmelkta, apdainuota, aprašyta, gimtoji žemė kaip išaukštintas Antano Baranausko Anykščių šilelis "simboliu" išlieka šiuolaikinio aukštaičio identiteto apibrėžimuose. Tyrimas patvirtino, kad nauji "objektai" - nauji darbai, naujos kapitalo struktūros ir investicijos su naujais informacijos šaltiniais - paliečia tuos "subjektus", kurie yra geriau išsilavinę. Provincijoje "laiko-erdvės" nutolimo procesas skirtingai vyksta jaunesniųjų ir vyresniųjų tarpe. Šį vyksmą įtakoja jaunų žmonių išėjimas iš žemdirbių gretų, iš periferijos. Jų migracija, siekis mokslo, darbo centruose patvirtina, kad didėja ir laisvėja žmonių pasirinkimas ir visiškai keičiasi žmonių pažinimas, palyginus su tradicine visuomene. Lietuvoje išliko regioninė tapatybės samprata: aukštaičiai sakosi esą vaikai iš to paties kaimo. Tačiau pasigilinus į skirtingo amžiaus ir išsilavinimo žmonių požiūrius, "savęs" apibrėžimus ir kartu interesus, pasidaro akivaizdu, kad "de-tradicionalizacijos" procesai yra pakankamai toli pažengę ir etniškumo simboliai stipriai "tuštėja" - praranda tradicinėje bendruomenėje turėtas reikšmes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštaičiai; Ribos; Regioninis identitetas; Paribio regionai; Aukštaičiai (highlanders); Boundaries; Regional identity; Borderlands.

ENThe life pulsating society changes the concepts of “limits”. Space, land and time remain important for perception of identity. The article aims at revealing the following: first, how people comprehend their identity, which actions determine their exclusiveness and what defines their local “limits”, second, which are the “symbols” of the identity, which remain in the modernization processes. Throughout the history Lithuanians more than once have proven their fidelity and love for their nation and land, which, saturated with romantic ideas, as Antano Baranauskas’s “Anykščių šilelis” remains a “symbol” in the definitions of the modern identity of an upper Lithuanian. The study evidenced that the new “objects”, i. e. the new labour, new capital structures and investments with new sources of information, touch upon the “subjects”, who have a better education. The process of gapping the “time and space” in the province happens differently among younger and older persons. The said process is influenced by the leaving of young people from the ranks of peasants, i. e. from the periphery. Their migration and striving for education evidences that the people’s choice is increasing and becoming freer and the cognition of people undergoes essential changes compared with the traditional society. The regional concept of identity has remained in Lithuania: the Upper Lithuanians say that they are all from the same village. However upon getting deeper into the worldview of people of different age and education, definitions of “self” and interest, it becomes obvious that the “de-traditionalization” processes are sufficiently advanced and the symbols of ethnicity become “empty”, i. e. lose their meanings, which were available in the traditional community.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History