Petro Būtėno darbai leksikografijos srityje

LTStraipsnio tikslas -- atkreipti dėmesį į Petrą Būtėną, pedagogą ir mokslininką, kuris lietuvių kalbotyros istorijoje yra žinomas ir kaip leksikografas. Jis pats rinko žodžius, dalyvavo diskusijose spaudoje, ragindamas tęsti Kazimiero Būgos pradėto žodyno leidimą. Kaip puikus savo tarmės atstovas, jis kartu su kitais svarbiais talkininkais skaitė pirmojo tomo korektūrą ir jį recenzavo. Tik priverstinis pasitraukimas į Vakarus 1944 m. laikinai nutraukė šį darbą. Pirmasis "Lietuvių kalbos žodyno" tomas buvo išspausdintas 1941 m. Laikraštyje "Panevėžietis" Būtėnas paskelbė straipsnį "Sulaukėm Lietuvių kalbos žodyno", kuriame jis įvertino, kad darbas buvo atliktas labai rūpestingai. Šis Būtėno straipsnis skiriasi nuo kitų autorių platesniu, objektyvesniu žvilgsniu į reikšmingą tautos gyvenimo įvykį -- pirmojo žodyno tomo pasirodymą. Svarbus ir jo sugebėjimas kalbėti problemiškai, kvalifikuotai apie tiek metų visų lauktą leidinį. Jis atkreipė dėmesį į tai, jog kalbininkų dar laukia etimologijos žodyno parengimas ir leidyba. Lietuvių leksikografijos istorijai svarbūs ir Būtėno bandymai parengti atskiroms gyvenimo sritims skirtus žodynus, kurie nebuvo baigti dėl tragiškai susiklosčiusio tolesnio jo gyvenimo. Išlikę Būtėno rankraščiai liudija, kad jis rengė ir lietuviškų vietovardžių, gimtosios tarmės, piemenų kalbos, vaiko kalbos pagal atskirus amžiaus etapus ir kt. žodynus. Neabejotinai svarbus Būtėno indėlis į Lietuvių kalbos žodyno rengimą yra ir kaip prieškarinės nepriklausomos Lietuvos inteligento pedagogo plačių interesų ir įvairiapusės mokslinės veiklos atspindys.Reikšminiai žodžiai: Leksikografija; žodynas; Lietuvių kalbos žodynas; Lexicography; Dictionary; Lithuanian Language Dictionary.

ENThe article aims at drawing attention to Petras Būtėnas, a pedagogue and scientist, also known in the history of Lithuanian linguistics as a lexicographer. Būtėnas collected words himself, participated in discussions in the press, encouraging continuing publication of the dictionary, started by Kazimieras Būga. Being a splendid representative of his dialect, he, together with other important helpers, proofread and reviewed volume one. Only his forced leaving to the West in 1944 temporarily discontinued this labour. The first volume of "Lietuvių Kalbos Žodynas" (“The Dictionary of the Lithuanian Language”) was printed in 1941. In the "Panevėžietis" newspaper Būtėnas published his article "Sulaukėm Lietuvių Kalbos Žodyno", in which he evaluated the work as being performed with great care. Būtėnas’s article is different from other broader and more impartial views of the significant event of the nation’s life, i. e. publishing of the first volume of the dictionary, written by other authors. Another important aspect is Butėnas’s ability to talk on the publication, awaited for long years, in a problematic and qualified way. He drew attention to the fact that linguists are still expected to prepare and publish an etymology dictionary. Butėnas’s attempts to prepare dictionaries, intended for individual areas of life, which were not finished due to his tragic fate, are also important to the history of Lithuanian lexicography. The surviving Būtėnas’s manuscripts show that he prepared dictionaries of Lithuanian place-names, native dialect, shepherds’ language, language of children of different age, etc.. An undoubtedly important Butėnas’s contribtion into preparation of the dictionary of the Lithuanian language is also a reflection of broad interests and scientific activities of an intellectual and pedagogue of the independent pre-war Lithuania.