Kunigo M. Krupavičiaus opozicinė veikla valstybinei valdžiai (1927–1940 m.)

LTPo 1926 m. perversmo Lietuvos politinio gyvenimo raida pasuko autoritarizmo link. Vienas žymiausių demokratinio laikotarpio politikų, žemės reformos „tėvas”, nepralenkiamas Seimų kalbėtojas kun. M. Krupavičius po perversmo tapo ryškia opozicijos asmenybe A. Smetonos valdomai Lietuvai. Nors pirmaisiais metais po perversmo LKDP CK pirmininkas kun. M. Krupavičius buvo vienas aktyviausių politikų koordinavusių bendras LTS ir LKDP veiklos kryptis, ne kartą siūlė A. Smetonai apjungti abi partijas į vieną, o kraštą valdyti remiantis bendra veiklos platforma, tačiau nuo 1927 m. vasaros perėjo į opoziciją. Tautininkams nenorint dalintis valdžia, neketinant šaukti Seimo rinkimų M. Krupavičius ir LKDP tapo svariausia opozicine jėga valdžiai. Krikščionys demokratai legaliais ir nelegaliais būdais mėgino gražinti Lietuvą į demokratijos kelią. Už tai kun. M. Krupavičius buvo saugumo struktūrų sekamas, nekartą baustas, „ištremtas” gyventi į provinciją, tačiau savo opozicinių ketinimų neatsisakė. Viešų paskaitų, susirinkimų, Bažnyčiose sakytų pamokslų metų jis bekompromisiškai kritikavo autoritarinio valdymo neigiamybes. Už kritiką ir raginimus keisti valdžią turėjo porai metų trauktis iš Lietuvos, grįžęs savo politinių nusistatymų nepakeitė, todėl iš Kauno buvo perkeltas gyventi į provinciją. Lietuvos nepriklausomybės saulėlydžiu, atsiradus vilčiai, kad Lietuvoje vėl bus gražinta demokratinė santvarka, jis stengėsi grįžti į politinį šalies gyvenimą. Gyvendamas provincijoje buvo vienas aktyviausių politinės konsolidacijos propaguotojų, turėjęs viltį įsitraukti į valstybės valdymą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Perversmas; Demokratija; Autoritarinis režimas; Lietuvos krikščionių demokratų partija; Vyriausybė; Memorandumai; Opozicija; Seimo rinkimai; Ateitininkai; Jaunoji katalikų karta; Lenkijos ir Vokietijos ultimatumai; Krikščionys demokratai; Tautininkai; Katalikai; Valstybės valdymas.

ENThe coup d‘ˇtat of december 17, 1926 is the boundary diverting the development of Lithuania’s political life in the direction of authoritarianism. one of the most noted politicians of the democratic period, the creator of land reform, an unsurpassed orator in the seimas (parliament), rev. krupavičius became after the coup a clear member of the opposition against the rule of president Antanas smetona. unfortunately, his activities in the opposition then are almost forgotten. relying on abundant archival data, this article tries to reveal the essential traits of krupavičius’s political opposition to the authorities during various changes in authoritarianism and the relations between the Lithuanian national union (Lnu) and Lithuanian christian democratic party (Lcdp). in the first year after the coup Lcdp central committee chairman krupavičius was one of the most active political figures who coordinated the common directions of the activities of the Lnu and Lcdp. After proposing more than once to smetona to unite both parties into one and to rule the country based on a platform of joint activities, he joined the opposition from 1927. since the Lnu did not want to share power and had no intention to call elections to the seimas krupavičius and the Lcdp became the most significant opposition against smetona and Augustinas Voldemaras. Having broad support in the catholic society of Lithuania, the christian democrats, tried by both legal and illegal methods to return Lithuania to the road of democracy.For this reason, krupavičius was closely watched by security structures, punished more than once, exiled to live in the countryside. He, however, did not change his oppositional convictions. in lectures, speeches at meetings, and church sermons he severely criticized the negative aspects of authoritarian rule. due to his criticisms and urgings to change the government, he had to leave Lithuania for several years. After returning he did not change his political convictions, and thus was moved from kaunas to live in the countryside. during the setting of Lithuania’s independence when the hope arose that a democratic system would again be restored in Lithuania, he tried again to participate in the political life of the country. Living in the countryside he was one of the most active proponents of political consolidation, hoping to be included again in the rule of the state. However, as smetona remained faithful to his principle not to share authority with anyone the efforts of rev. krupavičius to rearrange the direction of the state apparatus in the direction of democratic rule were not sufficient. [From the publication]