Liaudies kultūra mieste. Vilniečių krikštynos

LTXXI a. pradžioje dauguma Lietuvos gyventojų gyvena mieste. Kaimas prarado uždarumą ir išsaugojo mažą dalį modernios kultūros paveiktų, tradicinės kultūros elementų. Dalį jų išvykdami į miestą atsinešė ir išsaugojo valstiečių vaikai. Tai hipotetinė prielaida, kurią, remdamasi Vilniuje gyvavusių krikštynų papročių analize, bandžiau pagrįsti šiame straipsnyje, nagrinėdama tradicinės kaimo kultūros elementų migraciją į miestą kartu su jos nešėju - žmogumi. Atliktas tyrimas parodė, jog išanalizavus XX a. II pusės vilniečių krikštynas diachroninėje plotmėje galime įžvelgti: a) tendencijas atidėlioti vaiko krikštą iki XX a. pabaigos ir šio proceso stabilizaciją pastarąjį dešimtmetį, b) krikšto, kaip krikščioniškos būtinybės, suvokimo nykimą gimusių 1940-1959 m. respondentų tarpe ir šio proceso stabilizaciją bei tradicinės krikšto sampratos atgaivinimą vėlesnėse kartose, c) išlikusį krikštynų vaišių būtinumo suvokimą visose amžiaus grupėse, d) krikštatėvių parinkimo, iš giminių tarpo, papročio nykimą pastaraisiais metais, e) stabilų tradicinių krikštynų apeigų gyvavimą pusės šimtmečio perspektyvoje. Atlikta verifikacija parodė, kad atsitiktiniai lauko tyrimų duomenys neprieštarauja archyviniams. Nagrinėjant miesto krikštynas, konkretūs atvejai parodė, jog šeimos papročių perdavimo ir pasisavinimo procesą smarkiai įtakojo kultūrinė aplinka iš kurios kilęs respondentas, o dar daugiau gyva žodinė šeimos tradicija. Vilniečių krikštynose gausu įvairių papročių, ypač atsineštų iš Dzūkijos, tačiau kultūriškai svetimoje aplinkoje išlaikę senąją formą jie prarado daugelį ankstesnio turinio bruožų. Mieste nepastebimi žymesni skirtumai tarp lietuvių ir lenkų tautybių žmonių papročių ir įsitikinimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilniečių krikštynos; Liaudies kultūra; Baptism in Vilnius; Folk culture.

ENAt the beginning of the 21st century most Lithuania’s inhabitants live in urban areas. Rural areas lost their insularity and retained a small part of traditional culture elements, influenced by the modern culture, a part of which was brought by peasants’ children, who came to live to cities and towns. This is a hypothetical assumption, which, referring to the analysis of christening traditions in Vilnius, was attempted to be substantiated in the article by studying the migration of the traditional rural culture elements to urban areas together with the carrier – the person. The performed study showed that upon analyzing the christening of residents of Vilnius in the 2nd half of the 20th century on the diachronic plane one can see: a) the inclinations to postpone the child’s christening till the end of the 20th century and the stabilization of the process in the last decade; b) disappearance of perception of christening as a Christian necessity among the respondents, who were born in 1940-1959 and stabilization of the process and revival of the traditional concept of christening in later generations, c) the remaining perception of the necessity of the christening treat in all the age groups, d) disappearance of the tradition of choosing of godparents among the relatives during the later years, e) the stable vitality of traditional christening ritual in fifty years’ perspective. The performed verification showed that the random field study data are not in conflict with the archive ones. When studying the urban christening, specific cases showed that the process of transfer of family traditions is heavily influenced by the cultural environment, which the respondent comes from and the verbal family tradition is even more vital. The Vilnius christenings are full of different traditions, especially those brought from Dzūkija, however in a culturally foreign environment they lost most of their previous traits. No significant differences between the traditions.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History